Panevėžio rajone siautėja laukiniai žvėrys

Laukiniai žvėrys šįmet ūkininkų laukuose siautėja ypač įžūliai. Nuostolių jie pridarė jau dvigubai daugiau nei pernai ir dar galo nematyti.

Šernė voliojosi tarp kukurūzų stiebų, kad burbuoles galėtų pasiekti jos vaikai. Bet žvėrims pasimaitinus vaizdas liko kaip po karo.<br>A.Švelnos nuotr.
Šernė voliojosi tarp kukurūzų stiebų, kad burbuoles galėtų pasiekti jos vaikai. Bet žvėrims pasimaitinus vaizdas liko kaip po karo.<br>A.Švelnos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Virginija Kasinskienė (www.panskliautas.lt)

Oct 17, 2015, 11:12 AM, atnaujinta Oct 9, 2017, 1:13 PM

Rudenį vieni skaičiuoja derlių, kiti – laukinių žvėrių padarytus nuostolius. Dėl pastarųjų Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje šiuo metu darbingas laikotarpis: vien per praėjusias dvi savaites specialistai įvertinti ūkininkams padarytos laukinių žvėrių žalos vyko kas antrą dieną.

Specialistai plačiais žingsniais vaikšto po ūkininko laukus matuodami žvėrių padarytus nuostolius. Kartais toks pasivaikščiojimas ir adrenalino suteikia, kai vidury lauko valdininkai sutinka tiesiai į akis žiūrintį šerną.

Bylinėjasi ir teismuose

Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis sakė, kad šįmet jau daugiau nei 78 rajono gyventojai kreipėsi dėl žvėrių padarytų nuostolių, ir tai dar ne galutinis jų skaičius. Pernai per visus metus kreipėsi 46 ūkininkai.

Kai kuriems apskaičiuotos kompensacijos atrodo per mažos. Būna ir taip, kad nuostolius priskiriama atlyginti medžiotojams ar urėdijai, jeigu derlius buvo suniokotas jų medžioklės plotuose. Pastariesiems apskaičiuotos kompensacijos dažnai atrodo per didelės.

Jeigu visiems nepavyksta susitarti, ginčai pasiekia ir teismą.

Trečiadienį kartu su specialistais vykome į Velžio seniūniją, kur dėl kompensacijų kreipėsi vietos ūkininkas. Savo pavardės jis nesutiko atskleisti, nes aiškino, kad, jeigu reikės, jis ketina eiti į teismą.

Šernai suniokojo beveik pusę šio ūkininko kukurūzų lauko.

Ūkį prižiūrėjo medžiotojai

Minėto ūkininko 10 hektarų dydžio laukas yra netoli miško, kitoje pusėje – autostrada. Kartu atvykę vietos medžiotojai sakė, kad šernų čia nedaug gyvena, nes sąlygos jiems netinkamos: ir miškas per mažas, ir autostrada gąsdina.

Bet kukurūzais knysliai vis tiek prisimėgavo iki soties. Medžiotoju anksčiau buvęs, vėliau dėl sveikatos problemų šio pomėgio atsisakęs ūkininkas džiaugėsi, kad puikiai sutaria su kitais medžiotojais, todėl jie saugojo jo lauką, specialiai tam įkūrė medžiotojų būrelį.

Medžiotojams ir stebėjimo bokštelis prie kukurūzų ir miško pakraščio yra pastatytas. Vienas medžiotojas pasakojo, kad per šiuos metus jie šioje vietoje nušovė maždaug 20 šernų, vien per praėjusį mėnesį kulka pakirto 7 knyslius.

Saugoti laukų medžiotojai vyko kas antrą vakarą. Vis dėlto visų šernų jie neatbaidė: iš dešinės krūmų pusės per griovį matosi praminti žvėrių takeliai, vedantys tiesiai prie kukurūzų.

Lauke didžiausių nuostolių pridarė šernės – jos prie kukurūzų atsivesdavo savo vaikus, o kad mažyliai pasiektų burbuoles, motinos guldavosi ant stiebų šių nulenkti. Todėl vaizdas vietomis, kur gulinėta šernių, atrodo kaip po karo – viskas ištrypta, išlaužyta.

Kukurūzų nebeaugins

Vyras pasakojo ūkininkaujantis beveik 25 metus, ūkį jis turi ir Ramygalos seniūnijoje. Daugiausiai augina kviečius, rapsus. Kukurūzus jis mėgino auginti daugiau nei prieš dešimt metų, dabar pabandė antrą sykį, nes pamiškėje buvusio durpyno žemė tinka šioms daržovėms.

Dabar jis žada atsisakyti kukurūzų, kad ir kokie geri jie užaugo. Mat nė viename kitame ūkyje nebuvo tokių nuostolių. Esą pasitaikydavo visko: kasmet žvėrys kažko pridirbdavo, o kartą ir medžiotojai pridarė didesnių nuostolių nei žvėrys, kai pervažiavo per rapsus, kviečius.

Bet nė karto ūkininkas iki šiol nesikreipė į savivaldybę dėl kompensacijų.

„Žvėrys visada buvo įžūlūs, bet šernų daugėja. Ką padarysi, medžiotojai patys jų prisiveisė, tonomis maistą jiems veža“, – apgailestavo ūkininkas.

Dvokas – kaip kiaulių fermoje

Kiek dėl šernų ūkininkas patyrė nuostolių, dar neaišku. Jis tik savikainą suskaičiavęs: apsodinti ir prižiūrėti visą lauką jam atsiėjo 4 tūkst. eurų.

Ūkininkas teigia, kad šernai jam sugadino pusę lauko – 5 hektarus, tad jis prarado apie 2 tūkst. eurų.

„Čia tik savikaina: dirvos ruošimas, sėklos, purškimas, trąšos. O kur pelnas? Kukurūzai geri užaugo“, – kalbėjo ūkininkas.

Kukurūzus ūkininkas augina grūdams. Dabar jau laikas kulti. Grūdus superkančios bendrovės atstovė sakė, kad iš vieno hektaro prikuliama maždaug 7 tonos grūdų. Pernai už toną bendrovė išmokėjo maždaug 188 eurus.

Tad skaičiuojant pagal pateiktus skaičius ūkininkas patyrė mažiausiai 7,5 tūkst. eurų nuostolį.

Kaip viską apskaičiuos į laukus atvažiavusi rajono savivaldybės nuostolių vertinimo komisija, žmogus nelabai supranta, tik gūžčioja pečiais: keli komisijos nariai išsirikiavo ties lauko kraštu kas dešimt metrų ir ėjo tiesiai per laukus savo metro dydžio žingsniais skaičiuodami, kur kiek lauko ištrypė šernai.

„Ten giliau įėjus į laukus smirda kaip kiaulių fermoje. Neįmanoma išbūti“, – juokdamasis perspėjo ūkininkas.

V.Jakubonis sakė, kad taip matuoti laukų komisija važiuoja dabar mažiausiai tris kartus per savaitę. Vienos bendrovės 20 hektarų lauką Šilagalio kaime jie tikrino dvi dienas, nes per vieną dieną sunku tiek apeiti.

Matavimas neatitiko lūkesčių

Tą dieną Velžio seniūnijoje komisija perėjo visą kukurūzų lauką. Apskaičiuota, kad šernai suniokojo 1,9 hektaro – mažiau, nei ūkininkas tikėjosi.

Kompensacija ūkininkui bus apskaičiuota, kai bus nukulti kukurūzai, žinomas lauko derlingumas ir gautas pelnas.

V.Jakubonis pasakojo, kad komisija laukus savais žingsniais matuoja visą laiką. Kai kuriems toks jų matavimas neįtinka – jis juokėsi prisiminęs, kaip draudimo agentas susirūpino jo žingsnių dydžiu ir tikrino, ar šie tikrai atitinka metrą.

Ūkininkų laukuose nuostolių pridaro ne tik šernai. Kukurūzus mėgsta ir elniai, tik jie jų neišlaužo. „Visko būna tikrinant laukus: įėjome į Stultiškių kaimo kukurūzų lauką, o iš jo išlėkė 15 stirnų ir lapė. Yra buvę, kad ir šerniokas, sveriantis apie 50 kilogramų, prabėgo man palei kojas“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Tenka ir medžioklę stabdyti

Šįmet kompensacijos ūkininkams mokamos už praėjusius metus, kai jau žinomas tų metų derlingumas. Buvo priskaičiuota maždaug 51,7 tūkst. eurų laukinių žvėrių padarytos žalos: 8,7 tūkst. eurų žalos padaryta medžiotojų būrelių plotuose, profesionalios medžioklės plotuose stumbrai pridarė žalos už 4 tūkst. eurų, kiti laukiniai žvėrys – už 39 tūkst. eurų.

Panevėžio rajone yra 28 hektarai profesionalios medžioklės ploto, juose padarytus nuostolius ūkininkams dažniausiai turi padengti urėdija.

„Mes esame tarp kūjo ir priekalo: arba būreliams, urėdijai neįtinkame, kad žalos priskaičiavome per daug, o ūkininkams – kad per mažai“, – aiškino V.Jakubonis.

Kaip jau minėta, Velžio seniūnijos ūkininko laukai buvo vieno medžiotojų būrelio plotas, o šis buvo draustas. Todėl gali būti, kad nuostolius padengti bus priteista draudimo bendrovei.

Šiemet komisija dalyvauja dviejuose teismuose. Pernai taip pat vyko du teismai: vienas jų tęsiasi nuo 2013 metų – urėdijai neįtiko teismo sprendimas ir šis buvo apskųstas.

Kaip taikiau išspręsti konfliktą, ieškoma įvairių būdų. V.Jakubonis pasakojo, kad neseniai jam skambino Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys ir pranešė, jog Kėdainių rajono Truskavos urėdija nesumoka nuostolių vienam jo seniūnijos ūkininkui, todėl buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų sustabdyta medžioklė šios urėdijos plotuose, kol ūkininkui nebus atlyginta žala.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: impact Investments and nlocking Growth