Pirko, kad dirbtų
Nacionalinės žemės tarybos (NŽT) duomenimis, nuo 2014-ųjų gegužės 1-osios iki šiol leidimus užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės suteikė tik penki iš 50-ies Lietuvoje esančių NŽT skyrių.
Trijuose iš jų žemę užsieniečiai pirko kartu su savo sutuoktiniais, kituose – vieni.
Netrukus po to, kai įsigaliojo žemės pardavimo „saugiklių“ įstatymas – 2014-ųjų birželį, Šalčininkų rajone gyvenanti sutuoktinių – lietuvės ir lenko pora nusipirko 1,2 hektaro dirbamos žemės.
Kitas žemės pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2014-ųjų lapkritį. Tuo metu nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintis norvegas Ukmergės rajone jos nusipirko 2 hektarus.
Kretingos rajone 6,44 hektaro dirbamos žemės 2014-ųjų gruodį įsigijo sutuoktiniai – lietuvis ir latvė. Pasvalio rajone maždaug tuo pat metu – 2014-ųjų pabaigoje – 15,37 ha žemės nusipirko Olandijos pilietis. Ūkį Lietuvoje jis buvo įregistravęs 2011-aisiais.
Paskutinis sandoris buvo sudarytas šių metų pavasarį.
Bendras Tauragės ir Pagėgių NŽT skyrius leidimą žemei įsigyti Prancūzijos piliečiui suteikė 2015-ųjų balandį. Jis nusipirko maždaug 24 hektarų dydžio sklypą.
Įstatymui – pusantrų metų
Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymas įsigaliojo 2014-ųjų gegužės 1 dieną.
Pagal šį įstatymą be didesnių apribojimų ir užsieniečiai, ir mūsų šalies gyventojai gali įsigyti ne daugiau 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ūkininkaujantys kaimynai, iš lietuvių nuomojęsi žemės anksčiau, tai daro ir šiuo metu. Nes nusipirkti leistinus 10 hektarų žemės jiems – neverta. Ūkininkai baiminosi, kad įstatymai gali keistis, gali atsirasti ir naujų apribojimų, todėl nutarė ūkininkauti joje kaip ir anksčiau – mokėdami žemės nuomos mokesčius jos savininkams.
Kaina nepakito
lrytas.lt yra rašęs, kad pasikeitę teisės aktai dirbamos žemės kainai įtakos neturėjo. Tačiau žemės pirkimo-pardavimo sandoriams pastojo kelią.
Anot žeme prekiaujančių nekilnojamojo turto brokerių, Lenkijoje dirbama žemė – brangi. Šiemet, kaip ir pernai, jos hektaro kaina sukasi apie 30 tūkst. zlotų (apie 7,1 tūkst. eurų).
Lietuvoje, net ir atvėrus duris užsieniečiams, žemės ūkio paskirties sklypų kaina nepasikeitė.
Šiuo metu Suvalkijoje, Marijampolę ar Vilkaviškį supančios žemės hektaro vertė sukasi apie 3-4 tūkst. eurų.
Įmonės „Žemės bankas“ duomenimis, ties Giedraičiais dirbamos žemės hektaras kainuoja apie 1240 eurų, Kelmės rajone – apie 3000 eurų, Tauragės rajone – apie 3870 eurų, Kretingos rajone – apie 4500 eurų, Pakruojo ir Vilniaus rajonuose – apie 7000 eurų, Kauno rajone – apie 8000.
