Žemės kaina Lietuvoje kyla į padebesius

Dirbamoji žemė brangsta, o įsigyti jos ūkininkams tampa vis sunkiau. Ne kiekvienas už hektarą gali kloti 3 tūkst. ar dar daugiau eurų. Žemės ūkio paskirties žemės kaina vis dar stiebiasi. Per pastaruosius dešimt metų ji pabrango keturis kartus – vidutinė hektaro kaina nuo 657 eurų ūgtelėjo iki 2600.

Dirbamosios žemės hektaro kaina jau gerokai viršijo 2 tūkstančius eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dirbamosios žemės hektaro kaina jau gerokai viršijo 2 tūkstančius eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuo metu, palyginti su 2014-ųjų rudeniu, žemės kaina yra padidėjusi maždaug 8 proc.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiuo metu, palyginti su 2014-ųjų rudeniu, žemės kaina yra padidėjusi maždaug 8 proc.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiuo metu, palyginti su 2014-ųjų rudeniu, žemės kaina yra padidėjusi maždaug 8 proc.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Šiuo metu, palyginti su 2014-ųjų rudeniu, žemės kaina yra padidėjusi maždaug 8 proc.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)

2015-11-12 12:29, atnaujinta 2017-10-04 18:26

Registrų centro duomenimis, 2000-ųjų pradžioje hektaras žemės ūkio paskirties žemės vidutiniškai kainavo 297 eurus. Tūkstančio eurų ribą kaina peržengė 2008-aisiais, o dar po šešerių metų vidurkis jau peršoko 2 tūkst. eurų.

Registrų centras apskaičiavo, kad 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2000-ųjų pirmuoju ketvirčiu, dirbamosios žemės hektaras buvo pabrangęs net 873 procentais.

Žemės nuomos kaina taip pat auga: už hektarą ūkininkai savininkams per metus moka 20–150 eurų.

Savininkai keičia paskirtį

Pasak Šiaulių rajone esančios žemės ūkio bendrovės Ginkūnų agrofirmos vadovo Arūno Grubliauskio, ūkininkams įsigyti žemės tampa vis sunkiau.

„Mūsų ūkis – greta Šiaulių. Vis daugiau savininkų, iš kurių nuomojomės sklypus, keičia dirbamosios žemės paskirtį į kitą, kad joje būtų galima statyti gyvenamuosius pastatus.

Į tokią žemę nebegalime pretenduoti.

Nors nuomotojai ir mums siūlo ją nusipirkti, bet ji nebeįkandama – už arą užsiprašoma kaip už hektarą. O mes juk ne namus statome, o javus auginame“, – kalbėjo A.Grubliauskis.

Tad bendrovė kasmet vis praranda po 10–15 hektarų išsinuomotos arti miesto esančios žemės ir turi jos žvalgytis kitose vietovėse.

Anot A.Grubliauskio, šiuo metu Šiaulių rajone hektaro dirbamosios žemės be 2,5–3 tūkst. eurų nebeįmanoma nusipirkti: „Per metus žemė mūsų krašte pabrango apie 50 proc.“

Nusipirkti vis sunkiau

Gal šiųmetis rekordinis grūdų derlius palengvino ūkininkų dalią ir jie pinigus už parduotus grūdus lengva ranka investuoja į žemės sklypus?

„Anaiptol, – pasakojo Anykščių rajono ūkininkas Romualdas Kubaitis. – Derlius buvo neblogas, bet tik ne grūdų supirkimo kainos. Todėl pajamos tikrai nėra didesnės negu ankstesniais metais.“

R.Kubaitis kartu su dviem sūnumis – jaunaisiais ūkininkais – dirba apie 600 hektarų žemės, tačiau kone pusė jos yra išsinuomota. Ją aukštaičiai mielai nusipirktų, tačiau tik vienas kitas savininkas ryžtasi parduoti.

„Mūsų kraštuose žemė nėra labai naši, tad ir kainos ne pačios aukščiausios. Bet šįmet nusipirkau vos 10 hektarų, o ir tuos iš trijų savininkų, iš kurių sklypus nuomojausi kone 15 metų.

Vieni iš tų savininkų mirė, o žemę paveldėję anūkai nutarė ją parduoti. Dažniausiai taip ir būna, kad žemę parduoda paveldėtojai, kurie palikimu nebegali rūpintis“, – kalbėjo R.Kubaitis. Hektaro kaina Anykščių rajone sukasi apie 1450–3000 eurų.

Pripuola ir kaimynai

Anot R.Kubaičio, pastaruoju metu nemažai piktų pokštų ūkininkams iškrečia ir kaimynai.

Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, pranešimą apie tai, kad žmogus parduoda žemę, gauna ne tik ją besinuomojantis ūkininkas, bet ir savininko kaimynai.

„Yra buvę rajone atvejų, kai kaimynai iš ją dirbusių ūkininkų nugvelbė žemę, – pasiūlė daugiau pinigų ir nusipirko“, – tvirtino R.Kubaitis.

Pirkėjų iš užsienio – vos vienas kitas

Nacionalinės žemės tarybos (NŽT) duomenimis, nuo 2014-ųjų gegužės 1-osios iki šiol leidimus užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės suteikė tik penki iš 50-ies Lietuvoje esančių NŽT skyrių. Trijuose iš jų žemę užsieniečiai pirko kartu su savo sutuoktiniais, kituose – vieni.

Netrukus po to, kai įsigaliojo žemės pardavimo saugiklių įstatymas – 2014-ųjų birželį – Šalčininkų rajone gyvenanti sutuoktinių – lietuvės ir lenko pora nusipirko 1,2 hektaro dirbamosios žemės.

Kitas žemės pirkimo ir pardavimo sandoris įvyko 2014-ųjų lapkritį. Tuo metu nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintis norvegas Ukmergės rajone nusipirko 2 hektarus.

Kretingos rajone 6,44 hektaro dirbamosios žemės 2014-ųjų gruodį įsigijo sutuoktiniai – lietuvis ir latvė. Pasvalio rajone maždaug tuo pat metu – 2014-ųjų pabaigoje – 15,37 ha žemės nusipirko Olandijos pilietis. Ūkį Lietuvoje jis buvo įregistravęs 2011-aisiais.

Pastarasis sandoris buvo sudarytas šių metų pavasarį – bendras Tauragės ir Pagėgių NŽT skyrius leidimą žemei įsigyti Prancūzijos piliečiui suteikė 2015-ųjų balandį. Jis nusipirko maždaug 24 hektarų dydžio sklypą.

Už paskolas perka nedaug 

Virgilijus Rutkauskas 

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas  

„Lietuvos banko turimais duomenimis, tik labai nedidelė dalis sandorių žemės rinkoje finansuojama bankų paskolomis ir vargu, ar tokie sandoriai gali daryti reikšmingą įtaką žemės ūkio paskirties žemės kainai.

Vis dėlto, jei Lietuvos bankas matys galimai besiformuojančius sisteminio pobūdžio nesubalansuotumus kredito rinkoje, bankas imsis priemonių perteklinei rizikai riboti.

Registrų centro pateiktas duomenimis, vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kaina 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2,6 tūkst. eurų už hektarą ir per metus padidėjo 8,8 proc.

2015 m. žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainos auga lėčiau. 2013-2014 m. jos didėjo apie 30 procentų per metus, o įpusėjus 2015 m. augimas prislopo iki 10 proc.

Prie spartesnio kainų augimo 2013-2014 m. prisidėjo administraciniai pakeitimai dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo (pvz., norint parduoti, būtina pasiūlyti kaimyninių sklypų turėtojams pirkti žemę ir pan.). Pavyzdžiui, per 2013-2014 m. laikotarpį žemės ūkio paskirties žemės 1 hektaro plotas pabrango beveik 1000 eurų arba 60 proc. Per 2015 m. pirmus tris ketvirčius žemos ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė kaina už hektarą didėjo nuo 2,4 iki 2,6 tūkst.  

  Nuo ekonomikos nuosmukio pradžios aktyviausia žemės rinka buvo 2013 m. Tada sandoriais buvo perleista apie 2,6 proc. visos Lietuvos ploto (palyginimui 2014 m. šis aktyvumas nuslopo iki 1,5 proc).

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo sandoriai rinkoje yra populiariausi ir jų sudaroma daugiausia palyginti su kitos paskirties žemės sklypais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.