Vienoje Ukmergės gatvės pusėje „Maxima“, kitoje – „Rimi“. Už poros šimtų metrų „Norfa“, kitoje gatvės pusėje kyla „Lidl“. Kiek toliau, važiuojant į centro pusę, – „Maxima“ ir „Iki“.
Maždaug kilometro ilgio Ukmergės gatvės ruože – net šešios didelės parduotuvės.
Jeigu vilniečiai mano, kad dėl didelės konkurencijos šiose parduotuvėse pigiau nusipirks kruopų ar pieno, jie smarkiai klysta. Anot specialistų, kainos jau dabar pasiekusios galimybių ribas.
Karo be aukų neišvengsime
Sužymėję parduotuves, miesto plėtros specialistai jau prieš keletą metų nustatė, kad Vilniuje atsiranda trys jų koncentracijos zonos.
Tai – centras (Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijos), Šiaurės miestelis, Pašilaičiai ir Fabijoniškės ties Ukmergės gatve.
Prekybos centrų eksperto Lauryno Mituzo nuomone, tai nieko gera nežada. Didėjant parduotuvių Ukmergės gatvėje skaičiui vilniečiai laimėtų tik tuo atveju, jei dėl konkurencijos išaugtų pasiūla arba sumažėtų kainos.
Tai įmanoma tik didėjant parduotuvių efektyvumui, augant jų plotui ir mažinant jų skaičių.
„Tai gali tiktai naujas tvirtas rinkos dalyvis. Tačiau konkuruojant prekybos vietų skaičiumi, kritus apyvartai bus deginami rezervai, įsisuks kainų karas ką nors aukojant. O karo be aukų nebūna“, – įsitikinęs L.Mituzas.
Tad gali būti, kad kažkurioms parduotuvėms Ukmergės gatvėje teks užverti duris.
Paviljonai – nepatrauklūs
Jeigu miestas neturi nuomonės dėl parduotuvių plėtros, jos vietas renkasi pačios. Bet ekonomiškai nepagrįstas parduotuvių karas mažina nekilnojamojo turto vertę ir teritorijos plėtros patrauklumą.
Juk žmonės nemėgsta gyventi prie skardinių paviljonų, kur ištisą dieną zuja automobiliai.
„Dėl prekybos tinklų siekio rinkos dalį atsiriekti plotu, iš Vilniaus jau išėjo dalis strateginių užsienio nekilnojamojo turto investuotojų. Kadaise brangiausiuose sklypuose dabar kyla būtiniausių prekių parduotuvės.
Konkurencija, tarptautinė patirtis ir neriboti ištekliai Vakaruose privertė prekybos tinklus specializuotis pagal dydį ir plečiantis išlaikyti kvadratinio metro efektyvumą.
Čia to nėra su visomis pasekmėmis kokybei, kainoms, pasiūlai ir darbuotojų atlyginimams“, – apgailestavo prekybos centrų ekspertas L.Mituzas.
Mažėja žaliųjų plotų
Vilniaus Gedimino technikos universiteto jaunosios mokslininkės Giedrė Jančiauskaitė ir Urtė Vagnorytė prieš porą metų analizavo prekybos centrų plėtros tendencijas bei ateitį ir nurodė dar vieną didelės parduotuvių koncentracijos blogybę – įtaką miesto taršai dėl išaugusių transporto srautų.
Be to, įrengiant parduotuves mažėja žalieji plotai. Jų Ukmergės gatvėje nebėra. O Fabijoniškių gyventojai, sužinoję apie kaimynystėje planuojamą statyti „Lidl“ parduotuvę, jau surengė ne vieną piketą dėl to, kad bus iškirstas nedidelis pušynas.
G.Jančiauskaitė ir U.Vagnorytė pažymėjo, kad sistemingam parduotuvių statybų planavimui trukdo teisinio tokių objektų plėtros reglamentavimo stoka.
Trūksta ir nuodugnia analize paremtos plėtros kontrolės bei parduotuvių klasifikavimo sistemos.
Problemų sukelia ir kiti
Savivaldybės Miesto plėtros departamento laikinoji vadovė Rūta Matonienė vardijo per pastaruosius septynerius metus iškilusius didžiuosius prekybos ir pramogų kompleksus: „Panorama“ ir „Ozas“ su aplinkine infrastruktūra, verslo parke Gariūnuose pastatytas dviejų aukštų prekybos pastatas, įrengta apie 4 tūkst. kvadratinių metrų pusiau dengta turgavietė Kalvarijų gatvėje, neseniai pradėjęs veikti prekybos centras „Ikea“.
Pasiskirsčius prekybos centrų vietoms pasiskirstė ir transporto srautai.
Bet didieji prekybos centrai „Akropolis“, „Ozas“, „Panorama“, taip pat kiek mažesnis prekybos centras „Europa“ ir Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė išsidėstę gana arti vienas kito ir traukia papildomus transporto srautus šioje miesto dalyje.
Tad parduotuvių koncentracijos problema aktuali ne tik Ukmergės gatvėje.
Valdininkai transporto organizavimo klausimus ketina išspręsti nutiesdami vieną pagrindinių transporto tinklo segmentų – Šiaurinę gatvę.
Schemą reikia persvarstyti
Vilniaus prekybos centrų išdėstymo schema patvirtinta dar 2004 metais. Specialistų nuomone, ji ne tik pasenusi – rengdami schemą valdininkai rinkos tyrimą ir klasifikaciją vykdė savo nuožiūra.
Tiesa, kitaip elgtis jie ir negalėjo, nes Lietuvoje nėra prekybos plotams skirtos klasifikavimo sistemos.
G.Jančiauskaitė ir U.Vagnorytė tvirtina, kad neištobulintomis prekybos objektų skirstymo metodikomis vadovaujasi ir prekybos tinklai.
Tuo tarpu savivaldybės Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Egidijus Dedūra nemato nieko bloga, kad Vilniaus prekybos centrų išdėstymo schema įtraukta į miesto bendrąjį planą iki 2015 metų.
Taip, jis dar galioja, tačiau liko tiktai pusantro mėnesio.
Prekybos centrų išdėstymo schemos pagrindinis principas – riboto dydžio parduotuvių plėtra miesto centre ir liberalios sąlygos prekybos centrams kurtis vidurinėje ir periferinėje zonose.
„Toks modelis būdingas daugeliui šaltesnio klimato šalių, kur prekybos centrų dengtos erdvės šaltuoju metų laiku dažnai perima viešųjų erdvių funkcijas“, – dėstė R.Matonienė, neskirstydama prekybos vietų į prekybos centrus ir didesnes maisto produktų parduotuves.
Nors schemoje numatytos didelės regioninių prekybos ir pramogų centrų (iki 20 tūkst. kvadratinių metrų) koncentracijos vietos Pilaitėje, Vilkpėdėje, Paneriuose ir Gariūnuose, kol kas naudojama tik pastaroji.
Neužleidžia geros vietos
Iš esmės minėta schema aiškiai reglamentuoja tik zoną, kurioje negalima statyti didesnių prekybos centrų.
R.Matonienė pripažino, kad dokumente naudojamus reglamentavimo principus seniai reikia persvarstyti. Vis dėlto bendrovės „Maxima LT“ atstovė Renata Saulytė tikino, kad dėl tokio parduotuvių karo laimi vartotojas: „Nuolatos kovojame dėl kiekvieno pirkėjo, jiems skiriame daugiau akcijų, specialių pasiūlymų.“
Ji pripažino, kad, verslo požiūriu, parduotuvių koncentracija nėra sveikintinas dalykas. Juk prekybininkams reikia skirti daugiau investicijų. Tiesa, parduotuves tokia konkurencija mobilizuoja.
R.Saulytė sakė, kad skirtingų prekybos tinklų parduotuvės viena šalia kitos statomos siekiant neužleisti geros strateginės vietos konkurentams.
„Nei Vilniuje, nei kituose Lietuvos miestuose dar nėra vietų, kur parduotuvės negalėtų dirbti dėl didžiulės konkurencijos“, – aiškino „Maxima LT“ atstovė.
Pasižymi žemomis kainomis
Panašiai kalbėjo ir prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis: parduotuvės šioje teritorijoje dirba sėkmingai. Jo žodžiais, dauguma pirkėjų Ukmergės gatvėje yra kur nors važiuojantys žmonės.
Paklaustas, kaip tokį pirkėjų srautų išskaidymą šioje vietoje vertina „Norfos“ prekybos tinklas, D.Ryliškis sakė, kad į pokyčius reaguoja operatyviai.
„Norfos“ prekybos tinklas visada pasižymėjo žemomis kainomis“, – teigė D.Ryliškis.
Prekybos centras – ne kiekviena parduotuvė
Nors „Maximos“, „Norfos“ ir kitų prekybos tinklų parduotuves vilniečiai įpratę vadinti prekybos centrais, specialistai tikina, kad tai neteisinga.
Tarptautinė prekybos centrų taryba nurodė, kad prekybos centrai ne prekiauja, o nuomoja patalpas parduotuvėms.
Prekybos centru laikoma dengta dirbtinė gatvė, kurioje įsikūrusios parduotuvės, o ne parduotuvė su gatve.
Apskritai laikantis tarptautinių standartų labai nedaug objektų sostinėje patenka į prekybos centro kategoriją. Vienas jų – neseniai atidarytas prekybos centras „Nordika“, kuris Lietuvą dar labiau priartino prie Švedijos ir Olandijos.
Lietuva po šių šalių rikiuojasi pagal prekybos centrų plotą vienam gyventojui.
Didėjantis parduotuvių skaičius kiša koją, mažina rinkos patrauklumą prekybos centrams, kurie gyvena iš įvairovės ir lankytojų laisvalaikio, todėl gali pasiūlyti geriausias kainas ir naudą vartotojams.
