Dabartinis konfliktas nepadidins investuotojų pasitikėjimo, veikiau priešingai – tai gali dar labiau apsunkinti Turkijos tvaraus augimo siekį, rašo gazeta.ru.
Jeigu iki artimiausio turistinio sezono Rusijos ir Turkijos santykiai nesistabilizuos, Turkija rizikuoja prarasti nepaprastai didelę sumą pinigų, nes šią šalį kasmet aplanko keli milijonai rusų. „Rosturizm“ duomenimis, 2014 metais Turkijoje pabuvojo 3,3 mln. , pirmąjį šių metų pusmetį – 1,03 mln. turistų. Tai yra 26 proc. mažiau, nei per analogišką 2014-ųjų periodą.
Turkijos viešbučių savininkų federacijos(TÜROFED) duomenimis, vien tik dėl turistų srauto kritimo, kurį sukėlė rublio nuvertėjimas, vietos turizmo industrija šiais metais negavo 4,5–5 mlrd. dolerių, kurie sudaro apie 0,5 proc. BVP.
Šis pusė procento Turkijos valdžiai dabar kaip niekad yra reikalingas. Pakankamai lengvai įveikusi 2008–2009 metų krizę (Pasaulio Banko duomenis, 2009 metais nuosmukis siekė 4,8 proc.), šalis ėmėsi veikslų ir susigrąžino iki krizės turėtus rodiklius: 2010 ir 2011 metais BVP atitinkamai augo 9,2 ir 8,8 proc. , tačiau vėliau prasidėjo nuosmukis iki 2,1 proc.
2013 metais paaiškėjo, kad ekonomika susigrąžino sparčius augimo tempus (+4,2 proc.), tačiau praėjusiais metais buvo užfiksuotas vos 2,9 proc. augimas. Per pirmąjį šių metų pusmetį Turkijos BVP išaugo 3,1 proc.
Besivystančiai Turkijos ekonomikai tokie augimo tempai prilygsta stagnacijai, kadangi tai nesuteikia šansų sparčiai mažinti atotrūkį nuo išsivysčiusių šalių.
2014 metų duomenimis, BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui (pagal dabartines kainas) siekia 10,5 tūkst. dolerių. Tai daugiau kaip keturis kartus žemesnis nei Europos lyderio – Vokietijos, rodiklis.
Еuropos šalis – atsilikėles, tokias kaip Bulgariją ir Rumuniją, Turkija jau aplenkė, tačiau iki Vengrijos, Lenkijos ar Čekijos jai dar toli (BVP dalis, tenkanti vienam Čekijos gyventojui siekia 19,6 tūkst. o Rusijos – 12,7 tūkst. dolerių).
BVP vienam gyventojui, apskaičiuotas pagal perkamosios galios paritetą, Turkijoje taip pat mažesnis nei daugumos Europos valstybių arba Rusijos (atitinkamai 19,2 tūkst. ir 25,6 tūkst. dolerių).
Yra keletas Turkijos ekonomikos lėtėjimo priežasčių. Pirmiausia, Turkijai nepavyksta susidoroti su infliacija, kuri 2011–2014 metais nenukrito žemiau 6,5 proc., o praėjusiais metais pasiekė 8,9 proc. Tokio kainų augimo nelydi atitinkamas pajamų augimas ir tai daro neigiamą įtaką vartojimo išlaidoms. Šiuo metu infliacija Turkijoje yra daugiau kaip 7 proc., o produktų kainų augumas artėja prie 10 proc.
Antra, Turkijos, kaip ir kitų išsivysčiusių šalių, finansinei rinkai grėsmę kelia galimas JAV Federalinio Rezervų Banko sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą.
Neigiamam investuotojų nusiteikimui didelį poveikį daro politiniai faktoriai. Protestų banga prieš valdžią, kuri nusirito 2013 metais, prezidento rinkimai 2014 metais, kuriuose laimėjo Recepas Tayyipas Erdoganas (iki tol jis 11 metus jis užėmė premjero postą), o taip pat šiais metais vykę parlamentiniai rinkimai nepagerino padėties. Valdanti Teisingumo ir plėtros partija dirbo tik ta linkme, kad galėtų gauti daugumą parlamente, pakeisti konstituciją ir suteikti daugiau galių prezidentui.
Tačiau birželio 7 dieną partijai to padaryti nepavyko. Pergalę ji pasiekė tik pakartotinuose rinkimuose, kurie vyko lapkričio 1 dieną.
Be to, Sirijos karo ir suaktyvėjusių valdžios veiksmų prieš kurdus fone, Turkijoje padaugėjo teroristinių išpuolių. Pats galingiausias išpuolis spalio 10 dieną įvyko Ankaroje. Po sprogimų serijos žuvo daugiau kaip 100 žmonių.
Turkijos Centrinio Banko duomenimis, dėl šių priežasčių, per aštuonis šių metų mėnesius investuotojai iš šalies finansinės rinkos išgabeno 4,88 mlrd. dolerių.
Dar vienas neigiamas faktorius — tai nacionalinės valiutos nuvertėjimas. Nuo metų pradžios iki lapkričio mėnesio Turkijos lira nuvertėjo apie 25 proc. 33 proc. kritimo pikas buvo pasiektas spalio mėnesį. Liros susilpnėjimas atitinkamai skatina infliaciją. Be to, Turkijos kompanijos negali pasinaudoti silpna lira ir ženkliai padidinti eksportą. Todėl, nepaisant sumažėjusio importo ir užsienio prekybos, ir einamosios sąskaitos balansas išlieka neigiami.
Politinės problemos neigiamai atsiliepė ir valdžios gebėjimams įgyvendinti reformas ir pagerinti investicinį klimatą.
Paskutiniame „Doing Business“ reitinge Turkija prarado keturias pozicijas ir nuo 55 nusileido į 51 vietą, kurią anksčiau užėmusi Rusija šoktelėjo į 54 vietą.
Iš daugybės problemų, su kuriomis Turkijos valdžia negali susidoroti, reikėtų išskirti nedarbą. Jos lygis jau antrus metus svyruoja nuo 9 iki 10 proc.
Visos šios neigiamos tendencijos stabdo Turkijos ekonomikos augimą.
Šių ir kitų metų BVP augimo prognozė sukasi apie 3 proc. Analitikų nuomone, 2015 metais BVP augs 3 proc., o 2016 metais – 2,8 proc. Jie akcentuoja, kad dėl kapitalo nutekėjimo Turkija yra labai pažeidžiama. Tarp teigiamų faktorių galima paminėti mažas energijos ir kitų žaliavų kainas.
Konfliktas su Rusija Turkijos ekonominės situacijos nepagerins. Priešingai, tai tik pagilins neigiamą investuotojų nusiteikimą, o galimas Rusijos, kuri yra viena svarbiausių Turkijos prekybos partnerių (1-oje vietoje pagal importą, 7-oje – pagal eksportą) ir Turkijos ekonominių santykių nutraukimas iš viso gali įstumti Turkijos ekonomiką į gilią duobę.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
