Kovo 15 d. Lietuvoje lankėsi aviakompanijos „Ryanair“ komercijos direktorius Davidas O'Brienas. Jis paskelbė apie tai, kad kompanija Vilniuje spalio mėnesį atidarys naują oro bazę, kurioje laikys du savo lėktuvus. Taip pat pranešta apie dvi naujas kryptis iš Vilniaus oro uosto – į Berlyną ir Maltą. Anksčiau į Maltą buvo galima skristi iš Kauno.
„Oro linijų bendrovė „Ryanair“ vertina Lietuvos rinkos pajėgumą ir atsižvelgdama į tai didina savo veiklos pajėgumus. Tai yra reakcija į Lietuvos oro uostų tinklo skatinimo priemones“, – „Ryanair“ sprendimą komentavo Lietuvos oro uostai.
Vis dėlto iš D.O'Brieno jie sulaukė ir kritikos.
Plėtra priklausys nuo valstybės veiksmų
Pirmiausia D.O'Brienas sukritikavo Lietuvos oro uostų tinklo skatinimo priemones: „Lietuva sukūrė naują sistemą, kuria siekia skatinti augimą visuose oro uostuose, bet ji turi būti pertvarkyta, nes šiuo metu ji kur kas naudingesnė Vilniui, ir mes nejaučiame, kad mūsų pastangos Kaune atsipirktų.“
„Ryanair“ atstovas užsiminė, kad būtent dėl to skrydžiai į Birmingamą perkeliami iš Kauno į Vilnių. „Kaunas turi puikią infrastruktūrą, bet be mūsų oro uostas būtų tuščias“, – gan aštriai sakė D.O'Brienas.
„Ryanair“ neatmeta galimybės ir toliau plėstis Lietuvoje, tačiau skatina nepamiršti, kad mes konkuruojame su kitais oro uostais. „Lietuvą mes laikome patikima partnere, bet konkurencija tikrai didelė, todėl Lietuva turėtų atsargiai kurti savo oro uostų kainodarą“, – įspėjo įmonės atstovas.
D.O'Brienas taip pat siūlė Lietuvai atsakingai pasirinkti privatų investuotoją, kuriam bus perduotas Lietuvos oro uostų valdymas: „Aš siūlyčiau rinktis ne tą įmonę, kuri pasiūlys daugiausia pinigų, bet tą, kuri gali pažadėti didžiausią srautą keleivių, nes tai valstybei yra svarbiau.“
Skatina mokytis iš kitų klaidų
D.O'Brienas negailėjo kitų valstybių pavyzdžių, kurių oro uostai, jo nuomone, buvo perduoti netinkamiems investuotojams ir dėl to nukentėjo.
„Graikija, Albanija, Kipras, Gruzija – visos šios šalys perdavė savo oro uostus tam, kuris pasiūlė daugiausia pinigų. Ir visos šios šalys dabar gailisi“, – teigė jis.
Anot „Ryanair“ atstovo, į Albaniją aviakompanijos beveik nebeskraido. Perleidus oro uosto valdymą privačiai įmonei, mokesčiai avialinijoms ten pasidarė beveik tokie patys, kaip Paryžiaus Charles De Gaulle'io oro uoste, nes privatiems investuotojams rūpi ne pritraukti daugiau keleivių, o gauti daugiau pinigų. Šitaip aiškino D.O'Brienas.
Kipro vyriausybė dabar turi avialinijoms teikti kompensacijas, kad jos, padidinus mokesčius, ir toliau skraidytų iš šalies oro uostų.
D.O'Brienas teigė, kad „Ryanair“ nėra linkusi taikytis prie jiems užkraunamų mokesčių. „Kai Suomijos oro uostų monopolis nusprendė pakelti kainas avialinijoms, mes paprasčiausiai pradėjome mažiau ten skraidyti. Jei situacija pasikeis, į Suomiją grįšime, bet taikstytis nesiruošiame“.
Panašiai „Ryanair“ atstovas kalbėjo ir apie Latviją: „Latvijoje planavome didžiausią plėtrą iš visų Baltijos valstybių, nes regione pirmiausia su šia šalimi užmezgėmė kontaktą. Bet Latvija šovė sau į koją pritaikydama 12 eurų mokestį avialinijoms už kiekvieną keleivį. Rygos oro uostui tai tikrai pakenkė.“
Lietuvos oro uostai nesibaimina
Lietuvos oro uostai D.O'Brieno kritiką išgirdo, tačiau teigia, kad tai tik jo asmeninė nuomonė ir savo bendrovės interesų gynimas.
„Tikrai nėra taip, kad Kauno oro uostas būtų skriaudžiamas. Visiems oro uostams yra sudaromos vienodos sąlygos, o bendrovės, atsižvelgdamos į savo interesus, pačios renkasi kaip ir iš kur skraidyti“, – teigė Lietuvos oro uostų komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Ji nebijo, kad Kauno oro uostas gali likti tuščias, nes kovo pabaigoje iš jo pradės skraidyti didžiausias „Ryanair“ konkurentas – kita žemių sąnaudų bendrovė „Wizz Air“. Ir kitos D.O'Brieno pastabos, galinčios priminti net gąsdinimus, I.Baltrušaitienei neatrodo labai svarbios: „Tiesiog toks yra šios bendrovės komunikacijos pobūdis.“
„Ryanair“ ieško naudingiausio varianto sau, o mes ieškome naudingiausio varianto Lietuvos keleiviams, kad jie galėtų skraidyti kuo daugiau krypčių ir rinktis iš kuo daugiau oro linijų“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovė.
