„Anakonda“. Kada bus užveržta V. Putino režimą smaugianti kilpa?

Sankcijos – gerai apgalvotos, jos efektyviai veikia. Vakarų strategija pribaigs Vladimiro Putino režimą 2016 metų pabaigoje – lėtai, bet užtikrintai. Būtent tada Krymas vėl atiteks Ukrainai, o iš Donbaso bus išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė.

Analitiko nuomone, Vakarų strategija tarsi smauglys pasmaugs Vladimiro Putino politinį režimą 2016 metų pabaigoje – lėtai, bet užtikrintai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Analitiko nuomone, Vakarų strategija tarsi smauglys pasmaugs Vladimiro Putino politinį režimą 2016 metų pabaigoje – lėtai, bet užtikrintai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kryme šlovina V.Putiną, bet šio aneksuoto pusiasalio ateitis – miglota.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kryme šlovina V.Putiną, bet šio aneksuoto pusiasalio ateitis – miglota.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V.Putinas niršta, tačiau ekonominė padėtis jo valdomoje šalyje sparčiai blogėja.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V.Putinas niršta, tačiau ekonominė padėtis jo valdomoje šalyje sparčiai blogėja.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kryme šlovina V.Putiną, bet šio aneksuoto pusiasalio ateitis – miglota.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kryme šlovina V.Putiną, bet šio aneksuoto pusiasalio ateitis – miglota.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kryme šlovina V.Putiną, bet šio aneksuoto pusiasalio ateitis – miglota.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kryme šlovina V.Putiną, bet šio aneksuoto pusiasalio ateitis – miglota.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 18, 2016, 4:45 PM, atnaujinta Jun 1, 2017, 8:19 AM

Tuo neabejoja garsus politikos apžvalgininkas Olegas Ponomaris, kuris  interviu portalui „Newsader“  papasakojo apie sankcijų Rusijai poveikį bei numanomus galutinius rezultatus. Jūsų dėmesiui – Aleksandro Kušnario pokalbis su O.Ponomariu.   – Kaip vertinate Rusijai sankcijomis daromo spaudimo rezultatus?

– Rezultatai įspūdingi: situacija klostosi pagal planą, apie kurį aš ne kartą viešai kalbėjau.

Projektas sąlyginiu pavadinimu „Anakonda“ susideda iš keturių „krepšelių“ – ekonominio, karinio, juridinio (baudžiamojo tribunolo Rusijos karo nusikaltėliams) ir propagandinio, kurie visi kartu turi neutralizuoti Putino agresiją.

Sankcijos dalis, kaip suprantate, susijusi su ekonominių priemonių paketu, bet reikia turėti galvoje, kad pati sankcijų politika apima tris sritis, į kurias nukreipiamos pastangos: tai nafta, dujos ir reitingų agentūros.

Pirmasis uždavinys – nuleisti naftos kainas iki lygio, kuriam esant būtų neįmanomas darinio, kurį J.McCainas pavadino „šalimi-degaline“, egzistavimas. Turima panašios technologijos panaudojimo patirties: Sovietų Sąjunga, kaip prisimename, buvo sugriauta netrukus po po, kai bendromis Amerikos ir Saudo Arabijos pastangomis naftos kainos nusistovėjo ties 5–7 doleriais už barelį.

Atitinkamai šiuo metu kartojamas nueitas kelias, apie kurį aš rašau jau visus metus, – ir mano prognozės pildosi. 

Pakanka pažiūrėti į naftos kainų kitimo grafiką: per pusmetį jos pažemėjo nuo 115 iki 50 JAV dolerių už barelį, šio lygio kaina ir laikosi iki šiol, jeigu nekreiptume dėmesio į nedidelius svyravimus, bet tai dar ne riba.

Kaip pripažįsta oficialūs asmenys pačioje Rusijos Federacijoje (RF), vidutinė jos parduodamo „Urals“ rūšies juodojo aukso kaina per 2015 metų pusmetį sumažėjo perpus, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Mano prognozė: artimiausiu metu mes regėsime „Brent“ po 35 dolerius už barelį. O pats svarbiausias Vakarų koziris žaidime prieš Putino režimą – tai galimas naftos embargas. Jo gali ir neprireikti, tačiau pats tokio argumento buvimas Kremliuje kelia nemažą nervinę įtampą.

Antrasis uždavinys – išstumti Rusiją iš dujų tiekėjų rinkos. Dabar Europa visaip stengiasi įvairinti šį sektorių, laipsniškai atimdama iš RF savotišką monopolį mėlynajam kurui parduoti.

Yra šalių, kurios principingai panaikino priklausomybę nuo rusiškų dujų, kaip tai padarė Lietuva, kur pastatytas SGD terminalas. Eilėje stovi ir dujų tiekėjai į ES iš Norvegijos, Alžyro, Irako, Azerbaidžano, Maroko ir Turkmėnijos.

Tikimasi amerikietiškų skalūnų dujų greito masinio pasirodymo tarptautinėje rinkoje. Priminsiu, kad 2015 metų liepos 10 dieną 15 Europos šalių pasirašė memorandumą dėl dujų rinkos integracijos – šis įvykis nepelnytai nesulaukė žiniasklaidos dėmesio. Jis yra nepaprastai svarbus, kadangi tai pagrindas, kuris per artimiausius trejus metus paprasčiausiai prives „Gazpromą“ prie bankroto slenksčio.

Pagaliau, trečiasis uždavinys – tai parodyti Rusijos ekonomikos bejėgiškumą per svarbiausias pasaulio reitingų agentūras, tarp kurių „Fitch“, „S&P“ ir „Moody’s“. Kaip žinoma, dvi iš jų jau nuleido Rusiją iki neinvesticinio lygio (labai žemą investicinį reitingą turinčios ir investicijų nepritraukiančios šalies. – Red.), o tai teisiškai labai reikšmingas faktas: ši aplinkybė lemia, kad automatiškai pradeda galioti sąlyga dėl labai neigiamų pasekmių Rusijai, kuri numatyta paskolų sutartyse su užsienio partneriais.

Visai priartėdamas prie sankcijų, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad per pirmuosius mėnesius po Krymo aneksijos tarptautinės bendruomenės atstovai, o ypač ukrainiečiai, buvo sumišę dėl negriežtos Vakarų reakcijos. Visi klausinėjo, kada gi liūdnai pagarsėjęs „susirūpinimas“ transformuosis į kažką labiau apčiuopiamo. Aš, savo ruožtu, visada rašiau apie griežtų sankcijų neišvengiamybę, kviesdamas visus atsipalaiduoti ir patirti malonumą.

Spręskite patys: kozirių, kaip žinote, apribojimas yra grynai kiekybinis, todėl Vakarai juos dėlioja palaipsniui. Planas numatytas 2,5 metų. Taigi, sąjungininkai svarbiausias kortas naudoja taip, kad paskutinioji ant stalo gultų prieš JAV prezidento rinkimus.

Sankcijų turinys, jų kiekis ir tarpai tarp jų paleidimo į darbą yra žinomi tik jų autoriams. Plačioji visuomenė nežino apie šias detales, todėl be galo panikuoja per kiekvieną taktinę „atošliaužą“. Įsivaizduokite, kad jūs turite rezervuarą, iš kurio reikia gerti dvejus metus. Išgurkšnosite vandenį per šešis mėnesius – mirsite iš troškulio. Tenka laikytis dozės.

Tokiu būdu kiekvienas naujas sankcijų paketas skelbiamas Rusijai tik po to, kai ankstesniojo ištekliai visiškai – būtent visiškai! – pasibaigs. Būtent todėl atsakant į Krymo aneksiją iš pradžių buvo paskelbtos tik juokingos, iš pirmo žvilgsnio, sankcijos asmenims iš Putino aplinkos, ir tik vėliau – po „Boeingo“ sunaikinimo ir Mariupolio apšaudymo – atsirado antrasis ir trečiasis sankcijų paketai, vėliau ir ketvirtasis.

– Teigiate, kad naftos kaina nukrito dėl JAV veiksmų?

– Aš tuo esu absoliučiai tikras. Dar daugiau, aš neabejoju, kad strateginės plėtros institutai pasirūpino, jog pasipriešinimo Rusijos agresijai bendro pobūdžio planas būtų parengtas gerokai anksčiau prieš jos tiesioginę apraišką – taip, kaip ir bet koks kitas planas atitinkamam atvejui.

Kitas dalykas, kad būtent Kremliaus vadovybė nusprendė pradėti sukti sankcijų smagratį, juk jos niekas nevertė aneksuoti Ukrainai priklausančio pusiasalio.

Mano hipotezę patvirtina tas faktas, kad Barackas Obama jau pernai pavasarį išvyko į Saudo Arabiją.Vos tik apie tai sužinojęs, Putinas puolė skambinti kolegai amerikiečiui: skambutis buvo priimtas prezidento lėktuve, kadangi JAV prezidentas tuo metu skrido lėktuvu.

V.Putinas puikiai suprato, ką rengiasi padaryti Baltųjų Rūmų vadovas, kurį jis dar visai neseniai laikė silpnu politiku, nesugebančiu priešintis Maskvos įžūlumui. Pradėjusios kristi naftos kainos tuoj po B.Obamos susitikimo su šeichais nepalieka klausimų – aiškiai matyti, kad buvo pradėtas vykdyti planas, išbandytas su SSRS.

– Kokį interesą šiuo atveju turi Saudo Arabija?

– Šeichai yra JAV strateginiai kariniai sąjungininkai, ten, tarp kitko, mokosi ir gyvena jų vaikai ir žmonos. Tad B.Obama rado svarių argumentų prisiminti jaunas dienas ir R.Reagano patirtį, susijusią su „neišardoma respublikų sąjunga“. Kada Saudo Arabijos naftos savikaina yra apie 3 doleriai, šeichams, matyt, nebuvo didelė problema įvykdyti lemiamą reikšmę turintį „Didžiojo brolio“ prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kad Saudo Arabija turi pakankamai piniginių rezervų, jie nenukentės netgi tuo atveju, jeigu juodojo aukso kainos išsilaikys apie 30 dolerių už barelį trejus metus.

Užtat Rusija patirs milžiniškų nuostolių, kadangi ten naftos savikaina yra apie 25 doleriai už statinaitę: senieji telkiniai baigiami išeksploatuoti ir brangsta, naujų parengimas taip pat yra brangus ir techniškai sunkiai įgyvendinamas, juk sankcijos galioja taip pat ir pažangių technologinių įrenginių tiekimui į Rusiją, o be jų gręžti gręžinius ir siurbti naftą neįmanoma.

– Ar ne per smarkiai nukentės amerikiečių naftos siurbėjai dėl sumažėjusių juodojo aukso kainų?

– Technologija tobulėja taip sparčiai, kad skalūnų naftos savikaina leidžiasi žemiau 30 dolerių lygio, todėl iš esmės nafta po 35 dolerius patenkins visus, bet čia kalbama ne tik apie pinigus: kalbama apie vertybes.

– JAV ir ES šiuo klausimu tikrai vieningos?

– Anglosaksai vykdo savo sankcijų politiką, kaip sakoma, „iš širdies“. Kitas dalykas – sena ir nusipenėjusi Europa, kuri kovoja su Putinu greičiau iš prievartos: labai jau baisu jiems prarasti sotų stabilumą be konfliktų ir karų.

Europos Sąjunga dėl sumažėjusių naftos kainų gavo pigaus benzino ir paspartėjo derybos dėl Laisvosios prekybos zonos, ir tai ne pats silpniausias argumentas jungtis prie „Anakondos“: jų ekonomika tokiu būdu gavo akstiną, kompensuojantį nuostolius dėl santykių su Rusija pablogėjimo ir jos atsakomųjų sankcijų.

– Jūsų žodžiams apie „nutukusią“ Europą patvirtinti norėčiau priminti apie Prancūzijos parlamentarų kelionę į Krymą.

– Aš nekreipiu dėmesio į tokius atvejus: jie neturi įtakos mūsų mechaninei pjesei, kaip aš ją vadinu. Tokie įvykiai tinka nebent tik propagandai Rusijos viduje ir jokios reikšmės sankcijų įgyvendinimui neturi. Prancūzijos URM pasmerkė kelionę, bet zombiais tapusiems rusams reikšmę turės pats vizito faktas: jiems svarbu paveikslėlis televizoriuje, o ne tai, kad parlamento narius smerkia viso pasaulio bendruomenė.

Jie paprasčiausiai neturėjo išsamios informacijos apie tai, kad Krymas dabar yra viena iš labiausiai izoliuotų pasaulio teritorijų: plataus masto sankcijos visiškai pašalino jį iš pasaulinės politinės ir ekonominės sistemos. Uostams taikomos sankcijos, investicijos uždraustos, bankinė sistema paralyžiuota.

Galiu tik užjausti prancūzų parlamento narius dėl jų trumparegiškumo – jie visam laikui įeis į istoriją kaip Rusijos diktatoriaus bendrininkai. Juodesnę dėmę reputacijai sunku įsivaizduoti.

– Iki kurių metų, jūsų manymu, numatyta vykdyti planą „Anakonda“?

– Preliminarius rezultatus bus galima suvesti jau kovo pabaigoje, nors šis laikotarpis, kaip aš jau sakiau, gali pasislinkti per pusmetį.

– Kalbėdamas apie planą „Anakonda“ jūs turite galvoje, kad jis egzistuoja kaip konkretus dokumentas?

Planas „Anakonda“ – tai sąlyginis taktinių ir strateginių žingsnių visumos sutartinis ženklas, o tie žingsniai pagal savo vidinę logiką reikalauja būtent tokio jo įgyvendinimo laikotarpio, kurį aš nurodžiau.

Tas pats buvo ir prie R.Reagano, bet tada JAV vyriausybei sugriauti Sovietų Sąjungą prireikė 10 metų, skaičiuojant nuo invazijos į Afganistaną dienos. Sovietų Sąjunga karine ir ekonomine prasme buvo 5 kartus galingesnė nei šiandieninė Rusija, todėl šį kartą jos agresijai nuslopinti Vakarams prireiks, atitinkamai, apie 5 kartus mažiau laiko.

– Kas turi įvykti įgyvendinus šį planą?

– Tikslas – politinio režimo Rusijoje pakeitimas, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Donbaso ir Krymo sugrąžinimas Ukrainai ta ar kita forma.

– Daugybė ekspertų kol kas nepastebi, kad Rusijos visuomenė sugebėtų suvokti tos sistemos degradavimo laipsnį, kurią jie aktyviai ar pasyviai palaiko. KLDR pavyzdys rodo, kad sociumas konservuoto lavono būsenos gali išbūti dešimtmečius ir net šimtmečius.

Rusija skiriasi nuo KLDR tuo, kad rusai spėjo pajusti sotaus vakarietiško gyvenimo būdo malonumą, o šiaurės korėjiečiai niekada neturėjo amerikietiškų ir japoniškų automobilių, nebuvo išvykę ilsėtis į užsienį, neturėjo „Apple“ technikos, interneto, galų gale.

Jiems pakanka gauti lėkštę ryžių per dieną ir klausytis per radiją pagyrūniškų šnekų apie tai, kaip Šiaurės Korėja laimėjo pasaulio futbolo čempionatą. Rusai turi su kuo palyginti dabartinį savo gyvenimą: po B.Jelcino jie suspėjo paragauti žodžio „laisvė“ ir kapitalizmo, nors ir iškreipto, vaisių.

– Jūs pasakėte, kad priešinimosi V.Putinui planas buvo rengiamas iš anksto. Galite pakomentuoti?

– Aš turėjau galvoje bendrą koncepciją, o ne konkretų planą. Grėsmę, kylančią iš Rusijos, aprašė daugelis analitikų, įskaitant Z.Brzezinskį, dar iki Krymo aneksijos ir Rusijos–Gruzijos karo, jie siūlė bendrus problemos sprendimus. Tačiau būtent V.Putinas prisidėjo prie to, kad tie bendri sprendimai taptų konkretūs.

Jis niekšiškai pasinaudojo Ukrainos silpnumu, kad užgrobtų gabalėlį jos teritorijos. Šalies ekonomiką ir kariuomenę buvo sunaikinęs Putino statytinis V.Janukovyčius, bailingai pasprukęs po savo siuzereno sparnu. Tai tas pats, kas atimti piniginę iš ant šaligatvio gulinčio ligonio, užuot iškvietus jam greitąją pagalbą.

– Krymas yra V. Putino tikslas ar priemonė?

– Aš manau, kad Krymas V.Putinui yra savitikslis. Pusiasalis yra strategiškai reikšmingas kariniu požiūriu: kas kontroliuoja pusiasalį, tas kontroliuoja Juodąją jūrą ir turi nemažą įtaką Vidurinės Azijos regione.

Ne mažiau svarbi ir sakralinė prasmė, kurią Putinas suteikia šiai teritorijai: pakanka prisiminti kad ir tokį mitą – „Sevastopolis – rusų šlovės miestas“. Iš tikrųjų Krymas dažnai keitė šeimininkus, tarp jų buvo ir graikai, ir totoriai, ir turkai.

– Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas, kalbėdamas apie Krymo ir apskritai apie Ukrainos istoriją, pasakė, kad nemato „išeities iš šios krizės“. Kartu jis sako komplimentą B.Obamai, vadindamas jo reakciją Rusijos atžvilgiu griežčiausia nuo R.Reagano laikų. Jūs sutinkate su juo?

– Sutinku su M.McFaulu dėl B.Obamos. Jis veikia strategiškai išmintingai ir nuosekliai, meistriškai panaudodamas tiek diplomatinius, tiek ekonominius metodus Kremliui spausti. Kaip rodo praktika, B.Obamos metodika gerokai rezultatyvesnė, negu ne visai apgalvotas mojavimas kardu į kairę ir į dešinę, ką darė Bushas, nors anas ir nusiuntė į konfliktinį regioną laivų, kurie sustabdė Rusijos kariuomenę.

Vis dėlto, tuomet V.Putino karo nusikaltimai pasibaigė N.Sarkozy planu ir nuo Gruzijos teritorijos atplėštais gabalais. Kitas dalykas, kad tuo metu nebuvo geopolitinių sąlygų „Anakondai“. Europai anuomet nebuvo netgi grynai techninių prielaidų atimti iš Rusijos dujų monopolį. Nuolaidi B.Obamos politika pasirodė esanti labai veiksminga: Rusija yra izoliuota, o NATO stiprėja, ir tai tik pradžia.

Vienintelis dalykas, dėl kurio aš nesutinku su M.McFaulu: nemanau, kad krizė truks tikrai ilgai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pasakė, kad Krymas grįš Ukrainai žymiai anksčiau, nei daugelis žmonių galvoja. Aš su juo sutinku. Kodėl gi ne, ypač jei įvykiai vystysis taip sparčiai, kaip ir dabar?

Ekonominė situacija Rusijos Federacijoje 2016 metų pabaigoje bus katastrofiška, ir Maskvai neliks nieko kito, kaip sutikti su Vakarų reikalavimais ir grąžinti Krymą. Pats teisinis sugrąžinimas gali įvykti po ilgo pereinamojo laikotarpio, per kurį pusiasalį administruos arba Jungtinės Tautos kaip demilitarizuotą zoną, arba kaip nors kitaip kontroliuojant tarptautinėms organizacijoms.

– Publika pradėjo nerimauti, kad naujasis JAV prezidentas gali sušvelninti savo užsienio politikos kursą Rusijos atžvilgiu. Nuogąstavimus didina skandalingasis milijardierius Donaldas Trumpas, lenkiantis savo konkurentus reitinguose. Neseniai jis pareiškė, kad yra pasirengęs siekti suartėjimo su V.Putinu. Dar liūdnesnės tendencijos stebimos ES, kur Prancūzijos prezidente gali tapti atvira putinistė Marine Le Pen ar Nicolas Sarkozy, kurio bendrapartiečiai ir lankėsi okupuotame Kryme.

– Daug didesnį nerimą kelia bestuburė Europa, kur vis dažniau į valdžią ateina populistai, kaip buvo Graikijoje. Dėl JAV aš nesirūpinu ir esu įsitikinęs, kad laimės respublikonas, bet ne D.Trumpas: Amerikoje tokie cirkininkai politikoje ilgai neužsibūna.

Tai tik šou, kokius paprastai labai mėgsta masinis rinkėjas. Neabejoju, kad JAV politika Kremliaus atžvilgiu bus dar griežtesnė.

Vertė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.