Valstybė neturi galimybių mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, sako vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ vyriausias ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, vietoje to valstybė turėtų mąstyti, kaip sumažinti darbo jėgos apmokestinimą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas mano, kad būtų galima kalbėti apie bendro PVM mažinimą 1-2 punktais nuo kitų metų, netaikant papildomų lengvatų išskirtinėms prekėms.
Reikėtų didinti kitus mokesčius arba mažinti išlaidas
„Diskutuojant apie bet kokį mokesčių mažinimą, reikia iš pradžių žiūrėti, kokios valstybės finansinės galimybės, ar yra subalansuoti finansai, ar yra perteklius. Jei iš tiesų jie subalansuoti, tuomet galima svarstyti, ar reikia didinti valdžios sektoriaus išlaidas, ar mažinti mokesčius.
Kadangi valstybės finansai yra nesubalansuoti ir biudžetas turi deficitą, todėl reikia diskutuoti, ar būtų didinami kiti mokesčiai, sumažinus PVM tarifą, ar būtų mažinamos kai kurios valdžios sektoriaus išlaidos. Nei vienas, nei kitas scenarijus nėra labai realus.
Poreikio didinti valdžios sektoriaus išlaidas įvairiose srityse – nuo atlyginimų mokytojams ir kitiems viešo sektoriaus darbuotojams iki krašto apsaugos – yra labai daug. Tokiame kontekste sunku būtų realizuoti ir viešo sektoriaus atlyginimų, ir išlaidų didinimą, ir tuo pačiu mažinti PVM tarifą“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Anot jo, PVM mažinimo idėja kilo, daliai lietuvių masiškai važiuojant maisto pirkti į Lenkiją, kur PVM tarifas maistui yra kur kas mažesnis nei Lietuvoje (5 proc.), tačiau, ekonomisto manymu, sumažinus PVM, prekybos augimo ar geresnio mokesčių surinkimo lūkesčiai, tikėtina, neišsipildys.
„Gali būti lūkesčių, kad sumažinus PVM tarifą, gali smarkiai išaugti mažmeninė prekyba ir mažiau gyventojai pirktų Lenkijoje, bet manau, kad poveikis būtų minimalus, nes vis tik matome, kad šiemet mažmeninė prekyba auga maždaug 5 proc., tai reiškia, kad važiavimas apsipirkti į Lenkiją yra tik mažos visuomenės dalies reiškinys ir tikrai neturi didelės įtakos bendriems makroekonomikos rodikliams ir bendrai mažmeninei prekybai Lietuvoje“, – teigė N.Mačiulis.
Vyriausybė turėtų mąstyti apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą
Ekonomisto žodžiais, Vyriausybė turėtų mąstyti apie galimybes sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, kurį Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įvardija kaip Lietuvos mokesčių sistemos problemą.
„Jeigu mes matome valstybėje galimybių mažinti kažkuriuos mokesčius, jeigu iš tiesų Finansų ministerija mato, kad 130 mln. nebūtų problema kitų metų biudžete, tai prioritetas tikrai būtų gyventojų pajamų mokesčio mažinimas arba neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas. Tai turėtų daugiau teigiamo efekto Lietuvos ekonomikai – sumažėtų paskatos vengti mokesčių, mažėtų atlyginimai vokeliuose“, – tvirtino N.Mačiulis.
N.Mačiulis teigė, jog svarstymas sumažinti PVM tarifą tik kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, mėsai ir žuviai, būtų kontraversiškas žingsnis, nes diskriminuotų gyventojus, kurie nevartoja šių produktų. Jis nenorėjo komentuoti, ar siūlymas mažinti PVM gali būti susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais.
Siūlo mažinti PVM visoms prekėms
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas M.Dubnikovas mano, jog PVM tarifo mažinimas 1-2 procentiniais punktais būtų galimas, tik svarstant kitų metų valstybės biudžetą, ir jis turėtų būti bendras, o ne atskiroms prekėms.
„Šiandien būtų galima kalbėti apie PVM mažinimą – tai turėtų būti sekančio biudžeto klausimas, nes šių metų biudžetas nebūtų persvarstomas. Kitais metais būtų galima kalbėti apie 1-2 proc. mažinimą, priklausomai nuo prognozių. Geras žingsnis būtų sumažinti visoms prekėms, o blogas žingsnis – kurti lengvatas išskirtinėms prekėms. Tai nedaro įtakos kainai ir galiausiai neduoda naudos, o duoda žalą biudžetui“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Anot jo, sumažinus PVM tarifą, turėtų padidėti vartojimas ir kartu padidėtų surenkamų mokesčių dalis bei valstybės konkurencingumas.
„Kitas klausimas, kuris turėtų būti svarstomas, yra biudžeto subalansavimas. Čia didžiulė dilema, ar likti prie didžiulio deficito, kuris yra dabar, reguliavimo rėmuose, ar nemažinti mokesčių ir siekti biudžeto subalansavimo. Idealus variantas būtų, kad mes galėtume palaipsniui mažinti mokesčius ir pasiekti biudžeto subalansavimo. Akivaizdu, kad mes to, ko gero, nepasieksime.
Didelė vertybė būtų, kad mes su šia mokesčių baze pasiektume biudžeto subalansavimo, o vėliau mažintume mokesčius, pagal galimybes išlaikant subalansuotą ar perteklinį biudžetą“, – BNS kalbėjo M.Dubnikovas.
Sumažinus PVM, prekių kainos iš karto mažės
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas BNS teigė, kad sumažinus PVM tarifą kai kuriems maisto produktams, kainos nedelsiant sumažėtų ir prekybos centruose.
„Užbėgant iki galo nepagrįstiems ir klaidinantiems teiginiams, kad kainos nesumažės, galiu užtikrinti prekybos įmonių vardu, kad kainos iškart, tą pačią dieną, kai būtų sumažintas PVM, sumažėtų ir lentynose.
Kalbėjau vakar(ketvirtadienį – BNS) su didžiausių prekybos tinklų vadovais, ir jie vienareikšmiškai užtikrino mane, mes netgi esame pasiruošę ir memorandumais, panašiai kaip euro įvedimo laikotarpiu, įsipareigoti ir užtikrinti tiek valdžią, tiek visuomenę, kad kainos, jei dėl PVM sumažinimo, momentaliai ta pačia dalimi ar net daugiau sumažėtų tikrai“, – BNS sakė L.Vilimas.
Jo teigimu, prekybininkai palankiai vertintų PVM tarifo sumažinimą mėsai bei pieno produktams, o dėl žuvies produktų laikosi neutralios pozicijos.
„Matome pagrindines grėsmes mėsos pramonei dėl iš Lenkijos vežamos produkcijos, kuri yra parduodama turguose. O dėl pieno – pastarųjų metų įvykiai, kai didieji lenkų gamintojai ketina skverbtis į rinką, siūlydami daug mažesnes kainas, tai Lietuvos pramonė ir prekybininkai, kuriems reikalinga lietuviška produkcija, turi būti suinteresuoti, kad mūsų pramonės produkcija būtų konkurencinga“, – BNS kalbėjo L.Vilimas.
Finansų ministras – prieš lengvatas
Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį tvirtino, jog pritartų bendram PVM tarifo sumažinimui, tačiau nepasakė, kokia dalimi. Anot jo, PVM mažinimas priklausytų nuo mokesčių surinkimo ir šešėlinės ekonomikos lygio.
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti socialdemokratų, Lietuvos lenkų ir „darbiečių“ pataisas dėl PVM mažinimo iki 5 proc. įvairiems maisto produktams. Jeigu Seimas jas priimtų, biudžetas dėl to netektų beveik 200 mln. eurų. Šiam siūlymui A.Butkevičius nepritaria.
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad PVM lengvata maisto produktams jų kainos nesumažins.
„Mano asmeninė nuomonė ne vieną kartą buvo išsakyta dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, kad sumažinus PVM, nepanašu, atsižvelgiant į maisto prekių kainas ir esamas defliacines tendencijas, kad jos sumažėtų.
Vadinasi, tų pinigų mes nesurinksime į biudžetą ir tik kyla klausimas, kas juos pasidalins – kiek atiteks prekiautojams, tarpininkams, o kiek gamintojams“, – po Vyriausybės posėdžio penktadienį žurnalistams sakė Rimantas Šadžius.
Anot jo, priimant sprendimus, reikia įsitikinti, kad jie nesugriaus viešųjų finansų: „Juos reikia svarstyti, tik turint garantijas, kad priimti sprendimai nesugriaus finansų stabilumo, nes tai yra pagrindas, ant kurio galime savo biudžetą statyti, jei nebus viešųjų finansų stabilumo, tuomet galime pamiršti visas reformas“, – kalbėjo finansų ministras.
Finansų ministerijos duomenimis, PVM sumažinimas 1 procentiniu punktu valstybės biudžeto pajamas sumažintų apie 130 mln. eurų. 2015 metais PVM surinkta 2,854 mlrd. eurų – 3,1 proc. (89 mln. eurų) mažiau nei prognozuota ir 4,4 proc. daugiau (121 mln. eurų) nei 2014-aisiais.
Dabar galioja 21 proc. PVM tarifas, kuris buvo nustatytas per 2008-2009 metų finansų krizę, siekiant gauti daugiau biudžeto pajamų, kurios buvo būtinos fiskaliniam deficitui mažinti ir valstybės finansų stabilumui. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė teigė, kad tarifas didinimas tik laikinai, iki finansų krizės pabaigos.
