Tą patį daro ir estai: jie dar didesni „nacionalistai“ už mūsiškius. Parduotuvėse pirmiausia jie išperka tai, ką pagamina ar užaugina Estijos ūkiai.
Pirkėjai neabejoja, kad mūsiškiai augintojai nei agurkų, nei salotų „neperšeria“ trąšomis, todėl daržovės nėra užterštos nitratais.
Be to, lietuviški maisto produktai, tad ir daržovės mūsų šalies gyventojams genetiškai yra priimtiniausi – organizmas geriausiai įsisavina naudingas maisto medžiagas iš tų produktų, kuriems žaliava pagaminta ar užauginta toje pačioje geografinėje vietovėje.
Yra dar vienas niuansas, kuris ypač svarbus daržovių valgytojams – šviežumas. Pavyzdžiui, kelias nuo „Kietaviškių gausos“ šiltnamių iki vartotojų – labai trumpas.
Šiuose šiltnamiuose šiuo metu visu smarkumu jau skinami ir ilgavaisiai, ir trumpavaisiai agurkai bei fasuojamos užaugintos salotos. Tad, rytą nuskintų agurkų bei salotų dėžės vakarop jau būna nugabentos į visas didžiąsias Lietuvos parduotuves.
Statybos jau prasidėjo
„Pagaliau šiltnamių ūkyje prasidėjo proveržis. Žvelgiant iš šono kam nors gal ir gali atrodyti, kad bepigu šiltnamininkams kasmet auginti vis tas pačias daržoves. Vis dėlto tai – ūkio sritis, kuriai taip pat yra būtinos inovacijos.
Mūsų šiltnamiams – kone trisdešimt metų. Jie ir techniškai, ir moraliai yra pasenę. Bet įmonė jau pradėjo atnaujinti šiltnamių ūkį – ėmėsi įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą ir pradėjo naujų šiltnamių statybą.
Dalis jų iškils jau šiemet. Tai smarkiai pagerins konkurencines sąlygas, ir mums bus gerokai lengviau atremti Vakarų Europos daržovių augintojų konkurenciją“, – sakė bendrovės „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.
Modernizuoti šiltnamiai turės teigiamos įtakos ir aplinkosaugai, nes naudos daug mažiau šilumos energijos. Svarbus ir socialinis aspektas – smarkiai pagerės darbuotojų darbo sąlygos. Be to, atsiras naujų darbo vietų. Modernizavus šiltnamius, darbuotojų reikės pustrečio šimto – maždaug 60-ia daugiau, nei šiuo metu dirba bendrovėje.
Nugriovus keletą senųjų „Kietaviškių gausos“ šiltnamių, žemės kasybos mašinos jau rengia tuos sklypus naujų pastatų statybai. Jei planams niekas nepakiš kojos, pirmuose naujuosiuose šiltnamiuose rudenį jau bus pasėtos pomidorų bei agurkų sėklos. Milijoninės investicijos
Naujų šiltnamių statybai bendrovė yra numačiusi skirti per 14,5 mln. eurų investicijų, iš jų apie 10 mln. eurų bus ES paramos lėšos, kurios bendrovę pasieks iš Lietuvos kaimo plėtros programos. Pagal projektą naujieji šiltnamiai užims 20 hektarų plotą – dvigubai didesnį, nei dabar.
Modernizavimo projektas, kurio ėmėsi „Kietaviškių gausa“, yra pirmasis ir pats didžiausias Baltijos šalyse. Jį baigus, lietuviškos daržovės vartotojams bus tiekiamos kiaurus metus.
Apskritai ši įmonė yra vienintelė Lietuvoje, ištvėrusi visus sunkmečius ir auginanti daržoves žieminiuose šiltnamiuose. Į juos šiluma iš „Lietuvos energijos“ elektrinės Elektrėnuose tiekiama ir žiemą. Tad šaltuoju metų laiku daržovės sudaiginamos, vėliau daigai persodinami. Kovą paprastai pradedami skinti agurkai, pirmieji pomidorai – balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
„Prieš 15 metų žieminiai šiltnamiai Lietuvoje užėmė 50 hektarų plotą. Tačiau smarkiai padidėjusios energijos sąnaudos jų verslui pastojo kelią. Likome vieni“, – užsiminė M.Pupienis.
Neįkainojama saulės galia
Šiemet pavasaris kaip niekad pašykštėjo saulės. Tačiau „Kietaviškių gausos“ šiltnamiams pavyko grįžti prie įprastinio grafiko.
„Šiek tiek surizikavome – subėrėme sėklas į žemę anksčiau, nei pernai, nors saulėtų dienų ir praėjusią, ir užpraeitą žiemą beveik nebuvo. Vis dėlto pirmuosius agurkus pavyko nuskinti kovo 1-ąją – savaite anksčiau, nei pernai.
Bet tai nebuvo rekordas. Įprasta, kad pirmosiomis kovo dienomis pirmosios tonos ilgavaisių agurkų pasiekdavo parduotuves. O šiuo metu iš kvadratinio metro ploto jų jau priskinama apie 3 kilogramus“, – užsiminė „Kietaviškių gausos“ verslo plėtros vadovas Karolis Montvila.
Planuojama, kad pomidorus šiemet šiltnamių darbuotojai pradės skinti balandžio pabaigoje. Tačiau kitąmet, kai šiltnamiai bus modernizuoti, o įmonė bus pasistačiusi ir savo biokatilinę, pomidorai prinoks geru mėnesiu anksčiau. O štai tada su kaimynais – lenkų šiltnamininkais ir prasidės didžiosios lenktynės.
Keletas skaičių
Šiltnamininkai užantyje visada nešiojasi įdomiosios matematikos, pavyzdžiui, 1 proc. papildomo šviesos srauto per dieną 1 kvadratiniame metre augančių daržovių svorį padidina kilogramu.
Jei diena – saulėta, įsismarkavęs augti agurkas per parą pasunkėja 100 gramų. Tai nėra mažai, nes paprastai ilgavaisiai agurkai skinami, kai ūgteli iki 350 g svorio.
Tuomet, kai saulė smarkiau atsiplėšia nuo žemės, 1 šiltnamio kvadratiniame metre uždera apie 42 kilogramus ilgavaisių agurkų bei 25 kilogramus – trumpavaisių.
Saulė turi įtakos ir salotoms. Žiemą jos užauga per 35 dienas, vasarą – per 22.
