Profesinės sąjungos nėščiąsias suklaidino ir pavertė gyvu skydu

Nors dėl šio Darbo kodekso punkto kilo ažiotažas ir renkami parašai po peticija dėl Seimo leidimo atleisti nėščiąsias, aiškėja, jog profesinės sąjungos sąmoningai klaidina visuomenę ir kiršina darbuotojus bei darbdavius nutylėdamos, apie ką iš tiesų rašoma šiame Darbo kodekso straipsnyje.

„Verslas puikiai supranta demografinę situaciją šalyje ir tikrai nepuls atleisti nėščiųjų, o darbo kodekso pataisos tik dar sykį šiuos įsipareigojimus įtvirtino“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.<br>123rf nuotr.
„Verslas puikiai supranta demografinę situaciją šalyje ir tikrai nepuls atleisti nėščiųjų, o darbo kodekso pataisos tik dar sykį šiuos įsipareigojimus įtvirtino“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 27, 2016, 12:09 AM, atnaujinta May 27, 2017, 12:38 PM

Nors dėl šio Darbo kodekso punkto kilo ažiotažas ir renkami parašai po peticija dėl Seimo leidimo atleisti nėščiąsias, aiškėja, jog profesinės sąjungos sąmoningai klaidina visuomenę ir kiršina darbuotojus bei darbdavius nutylėdamos, apie ką iš tiesų rašoma šiame Darbo kodekso straipsnyje.

„Čia tik didelės baimės akys, tačiau piktinasi žmonės, kurie neįsigilino į projektą ir perskaitė tik klaidinančias antraštes.

Tiesa ta, kad darbdavys neįgijo jokių svertų be sutikimo atleisti besilaukiančias moteris ir vienintelis pagrindas yra pačių nėščiųjų iniciatyva arba šalių susitarimas. Apie tai tikrai daug diskutavome ir numatėme saugiklius – sąlygos tikrai nepablogės“, – argumentavo Seimo narys, liberalas Gintaras Steponavičius, pateikęs šią pataisą svarstyti kartu su Kęstučiu Daukšiu ir Irena Šiauliene.

Skatins priimti į darbą

„Įsivaizduokite situaciją, kai įmonėje dirbanti darbuotoja darbdaviui praneša, kad laukiasi. Darbdavys, moteriai išėjus motinystės atostogų, tam laikotarpiui ją pavaduoti terminuota sutartimi pasamdo kitą darbuotoją, kuri turėtų dirbti tol, kol išėjusi kolegė grįš į darbą. Jeigu pavaduojanti darbuotoja taip pat imtų lauktis ir pasibaigus sutartam terminui darbdavys negalėtų su ja atsisveikinti, kaip buvo sutaręs, įmonė turėtų išlaikyti jau dvi darbo vietas vietoje vienos.“, – sako V.Sutkus.

Teisininkas Justinas Usonis, vienas iš Socialinio modelio rengėjų, atkreipė dėmesį, kad reguliavimas keistųsi nežymiai – būtų galima atleisti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančias nėščias moteris pasibaigus terminui, o nuolatinį darbą dirbančių ir vaikelio besilaukiančių darbuotojų darbdavys negalės atleisti iki kol vaikui sukaks 4 mėnesiai.

„Per didelės garantijos gali skatinti vengti darbo santykių apskritai arba nenorą priimti į darbą jaunas moteris, žinant kad vėliau bus sunku jas atleisti. Todėl mes siūlėme trumpinti terminus ir tvarkyti terminuotas sutartis.

Dėl sutarties termino abi šalys susitaria, todėl normalu, kad jam suėjus sutartis būtų nutraukiama. Manau, kad terminuotos sutarties atveju draudimas darbdaviams atleisti iš darbo tik dėl to, kad moteris laukiasi, yra perteklinis. Pasibaigus terminuotai sutarčiai tai turi būti ne darbdavio problema, o socialinio draudimo santykių klausimas“, – sako J.Usonis.

Baimės akys – didelės

Seimo narys, Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas nebuvo toks tikras, kad sąlygos besilaukiančioms ir pagal terminuotą sutartį dirbančioms moterims nepablogės. Mat iki šiol jų, kaip ir dirbančių nuolatinį darbą, atleisti nebuvo galima jokiomis aplinkybėms. Pasak jo, tai dar ne galutinis sprendimas, o tik svarstymo stadija, tad prie šio klausimo bus galima grįžti.

Beje, darbdaviai negalės atleisti nėščiosios, net jei ši šiurkščiai pažeis darbo drausmę, pavyzdžiui, neįspėjusi kelias dienas nepasirodys darbe ar panašiai. Nors tokia pataisa buvo siūloma, Seime per svarstymą ji buvo atmesta.

Pasak V.Sutkaus, darbdaviai tikrai nepuls atleidinėti nėščiųjų, o ir svertų tam nėra – klaidindami visuomenę ir manipuliuodami socialiniai jautraus visuomenės sluoksnio emocijomis, profesinių sąjungų aktyvistai besilaukiančias moteris pavertė savo siaurų interesų įkaitėmis, nors pats darbo kodekso ir viso socialinio modelio projekto tikslas yra sukurti socialinę darbdavių ir darbuotojų partnerystę.

„Svarstant darbo kodekso projektą tikrai yra sudėtingesnių klausimų, kurie vertesni gilesnės analizės ir karštesnių diskusijų“, – sakė V.Sutkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: G. Landsbergio ir Europos Tarybos generalinės sekretorės komentarai