„Naujos „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtys ne tik ženkliai pagerino elektros sistemos patikimumą ir išplėtė elektros importo galimybes, jos taip pat pritraukia mums naujų pajamų. Tai labai svarbi žinia – „Litgrid“ pajamos auga ne vien dėl tarifo, bet ir dėl naujų galimybių, atsivėrusių drauge su naujomis rinkomis,“ – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Tradiciškai didžiausią dalį – 44 proc. grupės pajamų – sudarė pajamos už elektros perdavimą – jų gauta 18 mln. eurų. Iš jungčių perkrovų grupė gavo 2,7 mln. eurų pajamų – jos pirmiausiai gali būti naudojamos išlaikyti jungtis ar išplėsti jų pralaidumą.
Pasak įmonės pranešimo, dėl Kainų komisijos nustatytos daugiau nei dvigubai didesnės rezervinės galios pirkimo kainos, taip pat dėl naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija iki 10 mln. eurų išaugo lėšų rezervinei galiai poreikis. Padidėjo ir elektros tinklo technologiniai nuostoliai, kurie tiesiogiai susiję su naujų elektros jungčių įrenginių naudojimu. Todėl augo ir grupės sąnaudos, kurios per ketvirtį buvo 34,6 mln. eurų.
Pirmojo ketvirčio metinė kapitalo grąža augo nuo 3,3 proc. iki 8 proc., turto grąža – nuo 1,4 proc. iki 4 proc.
„Gerėjantys kapitalo ir turto grąžos rodikliai – tai ir kelių paskutiniųjų metų efektyvesnės veiklos bei sprendimų, susijusių su ITT kompetencijų susigrąžinimu, taip pat turto vertinimu, rezultatas,“- sakė D. Virbickas.
Grupę sudaro „Litgrid“, elektros įrenginių techninės priežiūros bendrovė „Tetas“ ir elektros jungčių valdymo ir eksploatacijos Tinklo priežiūros centras.
Tik pagrindinės grupės įmonės pajamos per metus padidėjo 79 proc. iki 38,536 mln. eurų, įmonės pelnas išaugo 2,4 karto iki 5,113 mln. eurų.
Energetikos ministerijos valdoma „Epso-G“ valdo 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų, kurios kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.
