Afrikinis kiaulių maras: apsauginė zona nebesiplečia

Jau trečius metus vykstanti kova su afrikiniu kiaulių maru (AKM) Lietuvoje duoda teigiamų rezultatų. Kiaulių maro atvejų kasmet nustatoma mažiau, o apsauginė maro zona nebesiplečia.

D.Umbraso nuotr.
D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 21, 2016, 11:42 AM, atnaujinta May 18, 2017, 6:38 AM

Šiemet Lietuvoje nustatyti keturi AKM atvejai – du Anykščių ir po vieną Elektrėnų bei Kaišiadorių rajonuose. Tačiau, kaip rodo praktika, daugiausia AKM atvejų būna užfiksuojama rugpjūčio mėnesį. Bene dažniausiai AKM užkratą į savo tvartus gyventojai parsineša iš miško. Grybavimo ir uogavimo sezonas yra pats pavojingiausias, nes laukinėje gamtoje šernai AKM nešioja nekontroliuojamai. Šernų gaišenų šiemet per pirmąjį pusmetį aptikta daugiau nei pernai per visus metus. Praėjusį savaitgalį šernų gaišenų buvo aptikta Šalčininkų rajono miškuose.

„Akivaizdu, kad kovos su afrikiniu kiaulių maru priemonės Lietuvoje pasiteisino, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. – Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kasmet daugiausia AKM židinių nustatoma rugpjūtį. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį ir paraginti visus savivaldybių žemės ūkių skyrių specialistus, veterinarijos specialistus daugiau pastangų bei dėmesio skirti biosaugos priemonių kontrolei, patikrinimams ir aiškinamajam darbui. Nuo mūsų visų sąmoningumo priklauso, užkratas plėsis ar ne“.

Šiemet į III-iąją afrikinio kiaulių maro zoną pateko du nauji versliniai kiaulininkystės ūkiai (auginantys 25 000 kiaulių), kuriems atsirado prekybos apribojimai, o dėl kainų skirtumo, preliminariais ŽŪM skaičiavimais, jie gali patirti iki 100 000 eurų nuostolių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet keturiuose smulkiuose ūkiuose dėl 4 apsikrėtusių kiaulių buvo sunaikinta 17 gyvulių. Pernai per visus metus 13-oje ūkių buvo sunaikintos 54 kiaulės, o 2014 metais sunaikinta net 20 000 kiaulių. Nors AKM užsikrėtusių kiaulių pastaruoju metu mažėja, tačiau niekas negali būti užtikrintas dėl ateities: užsikrėtusių šernų daugėja, nemažai jų į Lietuvą patenka iš maro apimtų kaimyninių šalių – Baltarusijos ir Latvijos.

Palyginti su kaimyninėmis šalimis, kurios taip pat susiduria su AKM, Lietuvoje situacija yra geriausia. Latvijoje ir Estijoje dėl AKM tenka sunaikinti gerokai daugiau kiaulių nei Lietuvoje, o AKM užkrėstos zonos yra didesnės. Latvijoje pusė šalies teritorijos patenka į AKM zoną, Estijoje – visa teritorija, o Lietuvoje AKM apima tik 19 savivaldybių. Panaši situacija susiklostė ir laukinėje gamtoje. Pernai Latvijoje ir Estijoje buvo užfiksuota net septynis kartus daugiau AKM židinių nei Lietuvoje. Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvoje laukinėje gamtoje užfiksuoti 134 AKM atvejai, Latvijoje – 434, o Estijoje net 607 atvejai.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra auginama apie 621 tūkst. kiaulių. Daugiausia kiaulių, net 86 proc. laikoma 53 versliniuose ūkiuose. Mažuosiuose kiaulininkystės ūkiuose, auginančiuose nuo 1 iki 10 kiaulių, yra beveik 63 tūkst. arba 10 proc. visų kiaulių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.