Arabų pinigai pakeitė maršrutą – jie pasuko link Turkijos

Teroro aktai, kruvinas mėginimas įvykdyti perversmą, nepaprastoji padėtis. Šių trijų didelių katastrofų natūrali pasekmė – prognozuojama ekonominė krizė, rašo Taha Dağlı portale „haber7.com“.

E.Grižibauskienės nuotr.
E.Grižibauskienės nuotr.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, paskelbęs apie nepaprastosios padėties įvedimą, patikino, kad bus imtasi priemonių prieš ekonominę krizę.<br>E.Grižibauskienės nuotr.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, paskelbęs apie nepaprastosios padėties įvedimą, patikino, kad bus imtasi priemonių prieš ekonominę krizę.<br>E.Grižibauskienės nuotr.
E.Grižibauskienės nuotr.
E.Grižibauskienės nuotr.
E.Grižibauskienės nuotr.
E.Grižibauskienės nuotr.
E.Grižibauskienės nuotr.
E.Grižibauskienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 26, 2016, 12:38 PM, atnaujinta May 17, 2017, 6:26 PM

Tad kas gi laukia Turkijos ir visų pirma rinkų artimiausius tris mėnesius?

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, paskelbęs apie nepaprastosios padėties įvedimą, patikino, kad bus imtasi priemonių prieš ekonominę krizę.

Ekonominė krizė, iš esmės, ir taip jau seniai laukė savo valandos prie Turkijos durų tiek dėl sąlygų, į kurias buvo patekusi šalis, tiek ir dėl nuosmukio ją supančiose valstybėse.

Negana to, kai kas netgi pradėjo didinti įtampą ir kalbėti apie krizės artėjimą.

Tokiomis sąlygomis svarbu atkreipti dėmesį į tą faktą, kad per pastaruosius metus Persijos įlankos šalių kapitalas pakeitė savo maršrutą link Turkijos. Daugelis arabų šalių, kurių priešakyje žengia Saudo Arabija, investuoja į Turkiją. Ši padėtis nusistovėjo ypač po 2015 metų lapkričio 1-osios rinkimų.

Bandymas įvykdyti perversmą Turkijoje turėjo didelį rezonansą Persijos įlankos šalyse. Kaip skelbia Saudo Arabijos ir Kataro informaciniai šaltiniai, per artimiausią pusmetį kapitalo įplaukos iš arabų šalių į Turkiją gali sudaryti 250 milijardų dolerių.

Ryžtingą Turkijos žmonių pasipriešinimą mėginimui įvykdyti perversmą daugelis ekonomikos apžvalgininkų sieja su prezidento R.T. Erdoğano ekonomine politika.

Straipsnio, pavadinto „Nesėkmingas bandymas įvykdyti valstybinį perversmą ir jo ekonominiai padariniai“ autorius Ahmedas El-Şelgami atkreipia dėmesį į ekonomikos programą, kurią naujoji Turkijos vyriausybė paskelbė birželį, ir pabrėžia, kad, nepaisant teroro aktų ir mėginimo įvykdyti perversmą Turkijoje, jos bankinė sistema tvirtai stovi ant kojų.

Arabų žurnalistas toliau pažymi, kad artimiausius šešis mėnesius „karštų“ pinigų plaukimas į Turkiją nenutrūkstamai tęsis ir toliau, ir 2016 metais į Turkijos ekonomiką gali įsilieti per 200 milijardų dolerių.

Kataro ekonomikos apžvalgininkas daktaras Amiras El Busleme taip pat paliečia šią temą straipsnyje, pavadintame „Įkvėptas bandymas įvykdyti perversmą“. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad stipri ekonominė ir politinė Turkijos struktūra atsilaikė prieš pučistus“.

Pasak autoriaus, „nuo perversmo Turkiją, visų pirma, išgelbėjo Dievas, o taip pat ekonominė struktūra“.

Autorius taip pat pažymi, kad „karštų“ pinigų atitekėjimas į Turkiją iš Persijos įlankos šalių padidės, jau pirmajame etape investicijos gali sudaryti 50 milijardų dolerių. Kataro ekonomisto nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje ši suma gali pasiekti 250 milijardų dolerių.

Kataro finansuojamas naujienų kanalas „alaraby.co.uk“, kurio centrinė būstinė įsikūrusi Londone, iškėlė tezę, kad priežastis, kodėl žlugo perversmas, – stipri ekonomikos struktūra. Atkreipiamas dėmesys į neribotą likvidumo srautą iš Persijos įlankos šalių netgi po to, kai Turkijos centrinis bankas iškart po mėginimo įvykdyti perversmą sumažino palūkanų normas.

Kaip jaučiasi užsienio kapitalas Turkijoje po nepavykusio perversmo? Ryškiausi pavyzdžiai – vėlgi iš Saudo Arabijos ir Kataro.

Po liepos 15-osios Saudo Arabijos verslininkai ir toliau vyksta į Turkiją. Šiuo metu šalyje bemaž keturi tūkstančiai Saudo Arabijos investuotojų.

Vėlgi, po liepos 15-osios pažvelgę į skaičius matome, kad per vieną savaitę dvi Saudo Arabijos kompanijos „Nomow Capital“ ir „Iskan“ padėjo parašus po sutartimis dėl 500 mln. dolerių investicijų Turkijoje.

O Kataro investuotojų pinigai – beveik keturi milijardai dolerių. Jie be jokio baimės jausmo atkeliavo į Turkiją po numalšinto perversmo.

Persijos įlankos šalys investuoja visų pirma į tokius Turkijos regionus kaip Stambulas, Jalova, Bursa, Trabzonas.

Tokiu būdu, bandymas įvykdyti Turkijoje kruviną valstybinį perversmą neišgąsdino užsienio investuotojų. Atvirkščiai, pučą numalšinus Turkija tampa dar patrauklesniu investicijų centru.

Galų gale, perversmas neįvyko, jo žlugimo pagrindas – patvari ekonominė struktūra, baigia savo straipsnį portale „haber7.com“ apžvalgininkas Taha Dağlı.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.