Pažeidimų vis dar netrūksta
VMVT pareigūnai šiemet jau atliko 2176 patikrinimus nekomerciniuose ūkiuose ir net 659 kartus buvo užfiksuoti vienokie ar kitokie pažeidimai. Be to, 27 proc. atvejų pažeidimų rasta ir pastarąjį kartą tikrintuose 92 komerciniuose kiaulių ūkiuose.
Tiesa, VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas teigia, kad komerciniuose ūkiuose nustatomi pažeidimai beveik visais atvejais būna nereikšmingi ir labai staigiai pašalinami. Kitokia situacija smulkiuose nekomerciniuose ūkiuose, kuriuose auginamos kelios kiaulės.
„Sąmoningumo daugėja, bet jo vis dar trūksta. Žmonės neretai kažkodėl galvoja, kad biologinės saugos reikalavimai reikalingi ne jiems, o inspektoriams. Tad dažnai tenka konstatuoti, kad apsaugos priemonės formaliai įrengiamos, bet realiai jomis nesinaudojama“, – pasakojo P. Bušauskas.
Reikalavimų neatitinkantiems nekomerciniams ūkiams po VMVT inspektorių patikrinimų šiemet jau buvo skirti 75 įspėjimai ir surašyti 203 administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Apsaugos priemonės – tik dėl akių
Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo, reikalavimai smulkiesiems ūkiams tikrai nėra per griežti ir per sudėtingi, juos įgyvendinti nėra sunku.
„Dezinfekciniai barjerai būna neužpildyti skysčiu, į tvartą ir į laukus einama su ta pačia avalyne, kiaulės šeriamos maisto atliekomis ir žaliąją mase“, – dažniausiai smulkiųjų ūkininkų daromus pažeidimus vardijo P. Bušauskas.
Jis nuogąstauja, kad įsibėgėjus javapjūtei netinkamo kiaulių šėrimo problema gali dar paūmėti. Nors tikrinami ūkininkai aiškina, kad žaliąją mase gyvulių nešeria, skrodžiant kiaules ir tikrinant nesuvirškintą jų skrandžio turinį atsiskleidžia kitokia tiesa.
„Dalis ūkininkų nesupranta, kad labiausiai nuo jų pačių priklauso, ar kiaulių maras nepateks į ūkį. Žalioji masė po javapjūtės turi būti mažiausiai mėnesį džiovinama ir kiaulėms duodama tik termiškai apdorota. Tais pačiais laukais vaikšto ir šernai, ir kiti laukiniai žvėrys, tad pačiam į namus parnešti kiaulių marą yra labai lengva“, – pažymėjo P. Bušauskas.
Paprašė savivaldybių pagalbos
VMVT pareigūnai žada ir toliau tikrinti smulkiuosius kiaulių augintojus, o nustatę, jog ūkiuose yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ir nesilaikoma biologinės saugos taisyklių, kiaulių laikytojams taikys administracinio poveikio priemones. Ypatingais atvejais gali būti imamasi ir kraštutinės priemonės – savivaldybės teritorijoje išskersti visas kiaules.
VMVT vadovas Jonas Milius taip pat kreipėsi į savivaldybių administracijas, ragindamas ne tik atidžiau kontroliuoti, kaip laikomasi privalomų biologinio saugumo reikalavimų, bet ir išnaudoti kiekvieną susitikimą su kaimo žmonėmis – teikti reikiamą informaciją, aiškinti, kodėl svarbu būti atsargiems, kaip neatsakingas požiūris gali paveikti kitus kiaulių augintojus.
