Japonijoje sukurtas specialus terminas – „karoshi“, tai reiškia mirtį nuo psichologinio perdegimo.
Penktadienį jie išeina iš biuro devintą valandą vakaro, o paskui, trečią nakties, dar išsiunčia dalykinį laišką.
Per atostogas jie dalyvauja virtualiose darbinėse konferencijose, atsibunda išpilti šalto prakaito, kad pamiršo atlikti svarbų darbą laiku, net sapne murma kažką apie profesinius reikalus.
Pirmadienio rytą jie atrodo taip, lyg laisvadienius būtų praleidę palinkę prie kompiuterio ir nuolat gėrę kavą. Sunku patikėti, kad jie išvis buvo išėję iš biuro.
Kodėl kai kuriems žmonėms niekaip nepavyksta atsipalaiduoti savaitgaliais?
Asmeninės ambicijos, korporatyvinė kultūra ir technologijos, leidžiančios visą parą palaikyti ryšį, didina susikaupusį stresą.
Po atostogų grįžta nepailsėję
Dėl darbo sukeliamo streso krinta darbingumas, o tai, kaip skelbiama, tarkim, JAV per metus atsieina 300 mlrd. dolerių. Šitaip išmatavo specializuota įstaiga – Amerikos streso institutas.
Tyrimai, atlikti kelionių pardavimų portalo „Expedia“, rodo, kad 53 proc. dirbančiųjų po atostogų grįžta nepailsėję.
JAV skelbia, kad kai dirbama 60 val. per savaitę, du kartus padidėja infarkto rizika.
Kodėl taip nutinka, kad vienas viską spėja, o kitas suserga?
„Kai žmogus namo parsineša stresą, sukauptą darbe, fiziologinės reakcijos į stresą niekur nedingsta. Jei tai trunka ilgai, nieko gero nebus“, – sakė Oklahomos valstijoje esančio Tulsos universiteto psichologė Jennifer Ragsdale.
Ilgus metus mokslininkai lygino, kaip geriau praleisti išeigines: dirbant, drybsant ant sofos užsitraukus užuolaidas ar pramogaujant jachtoje.
Tačiau, kaip sakė J.Ragsdale, esmė yra kitokia: „Jei du žmonės daro tą patį, jie reaguoja skirtingai“.
Kaip įveikti stresą?
J.Ragsdale tuo, kai atsigauti nuo streso, pradėjo domėtis 2011-aisiais. Ji apklausė 183 dirbančius įvairiose srityse žmones. Jie sekmadienio vakarą papasakojo, kaip praleido laisvadienius. Tiriamieji pasidalijo ir savo emocijomis.
Kaip ir buvo galima tikėtis, pozityviai nusiteikę žmonės lengviau atsikratė darbinio streso. Tie, kas atsakė darbe išgyvenantys neigiamų emocijų – įsiūtį, nusivylimą, paprastai sunkiai atsikratė streso savaitgalį.
Net įsitaisę prieš televizorių jie negalėjo pamiršti darbo, o siūlymas savaitgaliui ruoštis iš anksto juos rimtai suerzino.
Psichologai pataria susirasti kokį nors pomėgį: užsiimti joga, bėgioti ar pasivaikščioti parke, kad bent kelioms minutėms pamirštumėte darbą.
Tiems, kas linkę nuolat įžvelgti neigiamus dalykus, būtina pradėti savo darbe pamatyti pozityvių dalykų. Kaip rodo tyrimai, tokios pastangos duoda vaisių – po pusmečio sumažėja perdegimo pavojus, prabunda iniciatyvumas, kūrybingumas.
Ką daryti?
Pagalvokite, kaip sumažinti darbo krūvį savaitgaliais. Kontroliuokite savo santykius su kolegomis darbo metu. Jie gali būti pagrindiniai jūsų savaitgalinio streso šaltiniai. Pasistenkite tiesiog nieko nedaryti. Kaip rodo tyrimai, raminamasis pasyvumo poveikis ilgainiui bus justi ir darbo dienomis.
Ko nedaryti?
Darbe nevaizduokite, kad viskas gerai, o grįžę namo neišliekite to, kas susikaupė dirbant, ant artimųjų. Nemanykite, kad kiekvienas stresas yra blogis. Kartais stresas padeda pasiekti tikslo. Neaukokite miego dėl darbo.
Parengė Aida Murauskaitė
