Statistikos departamento duomenimis, pernai vienas šalies gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 29 kg paukštienos, tai buvo 3 kg, arba 12 proc. daugiau nei 2014 m. Toks vartojimo spurtas fiksuojamas nuo 2014 m.
Šiandien paukštienos suvartojimas, tenkantis vienam mūsų šalies gyventojui, beveik 3 kg viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį. Lietuva pagal paukštienos suvartojamą kiekį vienam gyventojui vejasi tokias šalis kaip Portugalija (šioje šalyje vienas gyventojas suvartoja apie 39 kg paukštienos), Vengrija ir Airija, šiose šalyse šis rodiklis siekia per 30 kg, kaimyninėje Lenkijoje – beveik 30 kg, pasivijome ir Jungtinę Karalystę (čia rodiklis siekia per 28 kg) bei Olandiją. Lietuvoje vienas gyventojas suvartoja daugiau paukštienos nei vokietis, šveicaras ar prancūzas.
O, pavyzdžiui, Kanadoje vienas gyventojas suvartoja per 34 kg, JAV – apie 48 kg, Izraelyje – beveik 60 kg.
Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento habil. dr. Vytauto Tėvelio, lietuviai paukštienos ženkliai daugiau vartoti pradėjo pastaraisiais metais.
„Lietuvoje pastaruosius kelerius metus keičiasi ne tik maisto gaminimo kultūra, populiarėja greičiau ir patogiau gaminamas maistas, bet ir atsigręžiama į sveikesnę mitybą. Todėl vartotojai vis dažniau renkasi liesesnę mėsą – paukštieną, – pasakoja V. Tėvelis, – Be to, Lietuvos gamintojai yra gan aktyvūs naujų maisto gaminimo madų nešėjai: ne tik aktyviai diegia technologines naujoves, bet ir kuria naujus produktus, kurių neatsisako ir kitos šalys.“
Statistikos departamento duomenimis, paukštienos gamyba Lietuvoje 2015 m. siekė 145,5 tūkst. t gyvo svorio, t.y. 8 proc. daugiau nei 2014 m., tuomet ji siekė 134,5 tūkst. t gyvo svorio, arba 115,4 tūkst. t skerdenos, o tai yra apie 11 proc. daugiau nei 2014 m., kai gamyba siekė 104 tūkst. t skerdenos.
V.Tėvelis pabrėžia, kad mūsų šalies paukštininkystės sektorius pamažu plečiasi, nors sąlygos tam ne pačios geriausios:
„Jei lygintume paukštininkystę su kitais žemės ūkio sektoriais, paukštienos gamybos pelningumas yra gana žemas, o paukštienos kainos Lietuvoje palyginti su kitomis ES šalimis yra vienos žemiausių. Nepaisant to, kuriasi ir nauji paukščių auginimo ūkiai, auga ir paukštienos perdirbimo bei produktų gamybos pajėgumai. Lietuvos paukštininkystės sektoriaus atstovai pamažu naudojasi ir ES suteikiama parama ūkių plėtrai, taip pat pastebima tendencija, kai po kiaulių maro protrūkių atsisakoma kiaulių auginimo ir pereinama prie paukščių auginimo“, – sako V.Tėvelis.
Paukštienos gamybos augimui įtakos turi ir augantis šios mėsos vartojimas bei pasaulinė rinkos situacija – jau keletą metų visoje Europoje fiksuojamos mažesnės paukštienos kainos dėl išaugusios gamybos apimčių visame pasaulyje. Be to, į ES įvežama nemažai paukštienos iš tokių šalių kaip Brazilija, Čilė, kuri naudojama tolesniam perdirbimui.
Lietuva beveik pusę pagamintos paukštienos eksportuoja, kuri vertinama dėl aukštos kokybės, nes Lietuvoje laikomasi paukščių gerovės reikalavimų ir gaminama aukštos kokybės produkcija. 2015 m. paukštienos eksportas sudarė 56,3 tūkst. t, t.y. 7,5 proc. daugiau nei 2014 m. (2014 m. eksportuota 52,7 tūkst. t). Lietuviška paukštiena eksportuojama į 27 šalis.
Nemažai šios produkcijos įvežama į mūsų šalį. Paukštienos importas į Lietuvą 2015 m. taip pat išaugo 7 proc. sudarė 38,7 tūkst. (2014 m. į Lietuvą įvežta 36,1 tūkst. t paukštienos). Paukštiena į Lietuvą atvežama iš 15 šalių. Remiantis oficialia statistika, apie 72 proc. į Lietuvą importuojamos paukštienos yra įvežama iš kaimyninės Lenkijos, 8 proc. – Latvijos, likusi dalis – iš Vokietijos, Vengrijos, Suomijos, Estijos ir kt. šalių.
Pasak V.Tėvelio, išvežame apie 40 proc. paukštienos daugiau nei įsivežame, tai rodo, kad Lietuva visiškai apsirūpina paukštiena ir jos produktais, ir dar geba eksportuoti.
Lietuvoje pagaminama paukštiena patraukli užsienio rinkose.
„Taip jau susiklostė istoriškai, kad kai Lietuva atgavo nepriklausomybę reikėjo, pertvarkyti atsilikusį paukštininkystės sektorių ir įdiegti modernias tiek paukščių auginimo technologijas, tiek paukštienos perdirbimo technologijas, – pasakoja Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas, – Todėl šiandien Lietuvos paukštininkystės įmonės yra vienos pažangiausių ES bei pasaulyje, įdiegus tokias technologijas įmonės gali gaminti aukštos kokybės paukštieną, kuri gaminama pagal aukštus kokybės reikalavimus, kuri turi paklausą ir tokiose išsivysčiusiose šalyse Olandija, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys, Prancūzija, Nyderlandai ir kitos', – sakė V.Tėvelis.
Didžiausią dalį Lietuvoje gaminamos bei eksportuojamos paukštienos pagamina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai. Kaip pasakoja šiuo paukštynus valdančios „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys, nuolatinės investicijos ir kokybės užtikrinimas leidžia gaminti ir mūsų šalyje, ir eksporto rinkose patrauklius produktus.
„Pastebime paukštienos produktų populiarėjimą visame pasaulyje, tam įtakos turi ir šios mėsos savybės, vertinamos sveikiau maitintis siekiančių vartotojų, ir žemesnės kainos palyginti su kitų rūšių mėsa. Tačiau tai nereiškia, kad pigesnė mėsa yra mažiau kokybiška, priešingai – tiek pirkėjai užsienyje, tiek mūsų šalies vartotojai ieško kokybiškų novatoriškų, paruoštų gaminti vištienos produktų,“ – teigia T.Barštys.
Pasak jo, „KG Group“ priklausančių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų pardavimai auga kasmet, plečiasi ir eksporto rinkos. Per dvejus metus sėkmingai išplėstas šviežios atvėsintos vištienos eksportas (anksčiau eksportuota tik šaldyta vištiena), pasiekiant Vidurio Europą ir Skandinaviją, praėjusiais metas pradėtas marinuotos vištienos eksportas į Angliją, taip pat vištienos gaminių eksportas į Gruziją ir Kazachstaną. 2016 m. pradėtas eksportas į tokias šalis kaip Gvinėja, Senegalas, sparčiai auga lietuviškos vištienos pardavimai kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje.
Europos Sąjungos paukštininkystės sektoriaus augimas prognozuojamas ir šiemet. Per pirmąjį šių metų pusmetį Europoje paukštienos gamyba išaugo 4 proc. Pasak V.Tėvelio, jei kasmet paukštienos gamyba pasaulyje ir toliau augs apie 2-3 proc., apie 2030 m. paukštiena bus pirma mėsa pagal gamybą ir suvartojimą.
