Lrytas.lt susisiekė su šiuo metu iš olimpiados grįžtančia „Ida Basar“ restorano vadove Henrita Kontrauskiene, kuri sutiko pasidalinti dar visai šviežiais olimpiados įspūdžiais.
Medalių metai
H.Kontrauskienė, kalbant apie lietuvių pasirodymą olimpiadoje, teigė esanti labai susižavėjusi ir laiminga, kad ir į mūsų šalį pagaliau pavyko parvežti aukso medalį.
„Auksą pelnė susibūrę Lietuvos vyriausiųjų virėjų asociacijos nariai, kurie susijungė į komandą „Amber Alliance“. Ant lietuviško stalo buvo galima išvysti komandos kapitonės Aldonos Gečienės sukurtus banketinius vieno kąsnio užkandžius, kurie buvo ragaujami ir vertinami konkurso teisėjų“, – sakė H.Kontrauskienė.
Erfurtą šturmavo ir kitos lietuvių virėjų komandų grupės, kurios laimėjo ir dar du medalius – sidabrą ir bronzą. Sidabras atiteko geriausiems sūrių pjaustytojams, o bronza – nacionalinei Lietuvos komandai.
„Šiais metais lietuviai yra tikri šaunuoliai. Jie dar niekada nebuvo laimėję tiek daug medalių kaip šiemet“, – lietuvių pasirodymu džiaugėsi H. Kontrauskienė.
Nedirba net metus
Moteris teigė, kad užsienyje į šią olimpiadą žiūrima labai atsakingai ir dalyvauti joje – prestižo reikalas.
„Kad galėtų dalyvauti tokioje olimpiadoje žmonės metus laiko yra atleidžiami iš darbo. Jiems visus metus mokamos stipendijos, kad jie galėtų ramiai nedirbdami ruoštis olimpiadai ir tinkamai atstovauti savo šaliai arba net laimėti konkursą“, – neįtikėtinus dalykus pasakojo H. Kontrauskienė.
Tačiau štai Lietuvoje, pasak moters, situacija yra kiek kitokia.
Mūsų valstybė neremia tokių renginių, todėl patys dalyviai ieško rėmėjų. Jie juos susiranda ir tada bendradarbiauja“, – kiek nusivylusi sakė H. Kontrauskienė.
Restorano savininkė pabrėžė ir tai, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose virėjams yra beprotiškai svarbus ir prilygsta vykstančioms sporto olimpiadoms.
„Tai tokia pati olimpiada kaip ir sporte. Susirenka komandos iš viso pasaulio ir varžosi dėl geriausiųjų titulo. Net ir komandų palaikymas – kaip sporte. Visi atvyksta su vėliavomis, plakatais ir visais kitais atributais“, – pasakojo moteris.
A. Merkel tortas
Virėjų olimpiadoje yra gaminami ne tik karštieji patiekalai ar užkandžiai, bet ir tortai.
„Juos gamina komandos ir jie konkurse yra eksponuojami salėje. Vienas iš tortų šiemet turėjo labai unikalią idėją, jame buvo vaizduojama A. Merkel, o jis buvo žmogaus ūgio“, – sakė H. Kontrauskienė.
Tortai, kaip pasakojo moteris, būna visokie: vestuviniai, įvairiausi iš cukraus, iš sūrių ar marcipanų. Čia atvaizduojami net aktoriai iš filmų, laivai, gyvūnai, laikrodžiai ir kita.
„Kartais net nesupranti, kad jie yra valgomi. Gaila, kad paragauti jų negalima“, – įspūdžiais dalinosi H.Kontrauskienė.
Vyko pasižvalgyti
H. Kontrauskienė teigė, kad neaplankius tokios olimpiados, kitus ateinančius ketverius metus tiesiog neįmanoma dirbti, nes nebežinomos ateinančios naujovės.
„Į tokią olimpiadą mes vykome jau penktą kartą, tačiau joje nedalyvavome, buvome tik pasižiūrėti. Tokios olimpiados yra puiki vieta sužinoti ateinančias ketverių metų maisto madas ir tendencijas, kas vyks pasaulyje.
Technikos naujovės, dizainas, nauji įrenginiai, mados, kaip patiekiami patiekalai, kokios spalvos vyrauja. Visos šios naujovės iš olimpiados vėliau yra diegiamos pasaulyje“, – savo įspūdžiais dalinosi H.Kontrauskienė.
Virėjų olimpiadoje dalyvavo net 40 nacionalinių šalių komandų ir du tūkstančiai individualių virtuvės šefų su savo komandomis, kurie konkuravo įvairiausiose maisto gamino rungtyse.
Tokia virėjų olimpiada, kaip ir sporte, vyksta kas ketverius metus.
