Kuris iš 3 scenarijų yra tinkamiausias Lietuvai – Baltarusijos, Suomijos ar Izraelio?

„Sąjūdžio aušroje ekonomistas Kazimieras Antanavičius žadėjo, jog po 5 metų gyvensime kaip švedai. Per nepriklausomybės laikotarpį mokėmės ekonomikos iš Airijos, saugumo politikos iš Izraelio, švietimo politikos iš Didžiosios Britanijos...“, – sako politologas Ainius Lašas. Šiandien, jo nuomone, Lietuva turi tris galimus scenarijus – Baltarusijos, Suomijos arba Izraelio.

„Sektini pavyzdžiai nėra vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateities scenarijų“, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo politologas Ainius Lašas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Sektini pavyzdžiai nėra vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateities scenarijų“, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo politologas Ainius Lašas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Sektini pavyzdžiai nėra vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateities scenarijų“, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo politologas Ainius Lašas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Sektini pavyzdžiai nėra vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateities scenarijų“, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo politologas Ainius Lašas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 15, 2016, 6:29 AM, atnaujinta Apr 17, 2017, 10:49 PM

„Sektini pavyzdžiai nėra vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateities scenarijų“, – Pasaulio lietuvių ekonomikos forume kalbėjo politologas.

Jo teigimu, Lietuva, Baltarusija, Suomija ir Izraelis turi nemažai panašumų – visos šalys mažos, visos viena ar kita prasme susiduria su saugumo iššūkiais. Bet jų laikysena šių iššūkių akivaizdoje – gana skirtinga.

Scenarijus: Baltarusija

„Baltarusijos abi kojos yra Rusijos įtakos sferoje ir karts nuo karto, pasižiūrėdama į V.Putiną, pakelia vieną ar kitą koją, taip jį pagąsdindama“, – pasakojo A.Lašas.

Scenarijus „Baltarusija“ Lietuvai reikštų dalinę intervenciją, palankaus rėžimo Rusijai įvedimą, tamprius ekonominius saitus ir priklausomybę nuo didžiojo kaimyno.

„Mano nuomonę šitas scenarijus turi mažą tikimybę“, – įsitikinęs politologas.

Jo nuomone, per paskutinius 120 metų Rusija reiškiasi kaip oportunistinis žaidėjas tarptautiniuose santykiuose. „Rusija elgiasi agresyviai tada, kai atsiranda labai palanki proga su mažai rizikos. Matome tai tiek Ukrainoje, tiek Sirijoje“, – sakė A.Lašas.

Lietuvai šiuo atžvilgiu padeda tiek NATO, tiek narystė Europos Sąjungoje (ES). Politologo nuomone, saugumo prasme ES dažnai yra nuvertinama, bet ji čia vaidina itin svarbų vaidmenį.

„Jei kažkurioje šalyje atsiranda įtampa, ES gali ją deeskaluoti visiškai nekonfrontuojančiomis formomis, ko negali NATO. ES tikrai vaidiną svarbią rolę užtikrinant mūsų saugumą“, – sakė A.Lašas.

Jo teigimu, „Baltarusijos“ scenarijaus Lietuvai nežada ir politikų nuomonė: „Pasakyčiau, kad mūsų politinis elitas pats netiki karo tikimybe. Lietuvos išlaidos saugumui užaugo iki 1,49 proc., bet jei pažiūrėsime į Armėniją, Azerbaidžaną ar Izraelį, ten karinis biudžetas mažiausiai skaičiuojamas 4 proc. Šios šalys tikrai tikisi karo ir jam rengiasi.“

Lietuvos elitas, politologo nuomone, tuo netiki, net jei kartais garsiai deklaruoja kitokias pažiūras.

Scenarijus: Izraelis

„Izraelis pirmiausia išsiskiria kieta pozicija potencialių priešų atžvilgiu“, – dėstė A.Lašas.

Jis priminė visai nesenus įvykius, kai buvo pripažinta, kad Izraelis rimtai svarstė Irano bombardavimo galimybę. „Izraelis turi ne tik stiprius karinius pajėgumus, bet ir didelę paramą iš sąjungininkų. Šiais metais JAV nusprendė Izraeliui per dešimt metų suteikti karinės paramos už 358 mlrd.s dolerių“, – sakė politologas.

Jo nuomone, net D.Trumpo pergalė JAV rinkimuose Izraeliui gali labiau padėti, nei pakenkti.

Tiesa, Lietuvai Izraelio scenarijaus A.Lašas neprognozuoja. „Visų pirma dėl ekonominio išsivystymo lygio – mūsų ekonomika, pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, nuo Izraelio atsilieka du su puse karto. Tikimybė, kad būsime Šiaurės Europos Izraelis mums tikrai negresia, nebent tikėsime labai optimistiškais scenarijais“, – įsitikinęs politologas.

Scenarijus: Suomija

„Pragmatiška pozicija Rusijos atžvilgiu, neformalios ir vis stiprėjančios sąsajos su NATO, sąlygiškai stiprūs nacionaliniai pajėgumai“, – Suomijos bruožus vardijo A.Lašas.

Vis dėlto, svarbiausias jų – aukštas pasitikėjimo vienas kitu, institucijomis lygiu. „Tai vienas saugumo garantų, apie kurį mes dažnai net nepagalvojame“, – pasakojo A.Lašas.

Žiūrint tik saugumo prasme, Suomijos scenarijų politologas įvardijo kaip labiausiai tikėtiną Lietuvą, tačiau šalys skirtumų turi išties nemažai: dar didesni ekonominiai skirtumai, skirtingos istorinės patirtys.

„Tačiau didžiausias skirtumas ir pats svarbiausias – politinė kultūra“, – pabrėžė politologas.

Kartais yra žaidžiamas žaidimas – surasti patį liūdniausią grafiką. Vykdant projektą apie Lietuvos grėsmių žemėlapį, buvo apklausta nemažai žmonių. Vienas iš klausimų buvo: „Ar žmonėmis galima pasitikėti, ar reikia būti atsargiam?“ – tai klasikinis klausimas politinės kultūros analizėje.

76 proc. lietuvių atsakė, kad žmonėmis pasitikėti negalima. Kitas klausimas skambėjo taip: „Ar dauguma žmonių jumis pasinaudotų, jei turėtų galimybę, ar stengtųsi būtų sąžiningi?“. 58 proc. lietuvių manė, kad dauguma žmonių jais pasinaudotų.

„Tai du grafikai, kurie mane labai neramina ir liūdina. Politinė kultūra ir apskritai mūsų kultūra tai yra pamatas, ant kurio statosi visa kita. Tiek politika, tiek ekonomika“, – sakė A.Lašas.

Jo nuomone, būtent investavimas į politinę visuomenės kultūrą leistų Lietuvai pasukti Suomijos, o ne Baltarusijos scenarijaus kryptimi.

„Norėčiau labai palinkėti mūsų dabartinei vyriausybei, verslui, visuomenės organizacijoms ir kiekvienam iš mūsų, kad susikoncentruotume į darbą čia. Šis faktorius turi esminę įtaką mūsų gerovei ir ateities scenarijui“, – kalbėjo politologas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.