Kiaulių maras – problema, su kuria jau išmokome gyventi

Afrikinis kiaulių maras – tai problema, kurios greičiausiai nepavyks visiškai išspręsti, tačiau mūsų valstybė jau išmoko su šia problema gyventi taip, kad ji neaugtų ir nekeltų daug rūpesčių. Taigi ekstremali situacija dėl šios ligos greičiausiai bus atšaukta, bet budrumo prarasti negalima.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-11-17 10:47, atnaujinta 2017-04-17 17:57

Atšauks ekstremalią situaciją

Praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo pritarta, kad ekstremalią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro galima atšaukti. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojo Pauliaus Bušausko, tai padaryti nuspręsta ne todėl, kad nebebūtų ligos plitimo rizikos, o todėl, kad ta rizika šiuo metu yra visiškai kontroliuojama.

„Nors pačių ligos židinių skaičius yra didesnis nei prieš metus, bet situacija valdoma, visos institucijos žino, ką ir kaip turi daryti. Žinoma, jei atsirastų naujų aplinkybių, jei AKM virusas patektų į komercinius kiaulių ūkius, ekstremali situacija vėl būtų greitai paskelbta“, – lrytas.lt sakė P. Bušauskas.

Nepaisant to, kad AKM židinių naminių kiaulių laikymo vietose bei laukinėje faunoje vis dar yra nustatoma, tačiau virusas yra lokalizuotas 21-oje savivaldybėje ir naujų teritorijų nepasiekia.

„Manome, kad kontrolė yra pakankamai efektyvi ir mūsų taikomos priemonės veikia. Jei pažiūrėsime į Latviją ar Estiją, tai ten virusas laukinėje gamtoje yra išplitęs po visą šalį“, – aiškino VMVT specialistas.

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras šiemet jau buvo nustatytas 245 vietose ir patvirtintas 379 šernams. Pavyzdžiui, Latvijoje šiemet nustatyti 728 šios ligos atvejai, Estijoje – net 859.

Dėmesys – nekomerciniams ūkiams

Pasak P. Bušausko, komerciniai kiaulių ūkiai ir medžiotojai ar miškų valdytojai jau puikiai žino savo pareigas ir tinkamai jų laikosi, tačiau problemų vis dar kelia nekomerciniai ūkiai, kuriuose laikoma 1-10 kiaulių. Tokių ūkių Lietuvoje priskaičiuojama apie 22 tūkst. Šiemet juose jau užfiksuota 18 afrikinio kiaulių maro atvejų.

„Gali atrodyti, kad tai nėra daug, bet tikrindami nekomercinius ūkius matome, kad jų šeimininkai į biologinio saugumo reikalavimus neretai vis dar žiūri pro pirštus, pavyzdžiui, neįsirengia dezinfekcinio barjero, kurį būtina pereiti prieš einant ar išeinant iš tvarto. Artimiausiu metu daugiausiai dėmesio skirsime būtent tokiems ūkininkams, užsiimsime švietimu ir teiksime pagalbą užtikrinant biologinių saugumo priemonių įgyvendinimą . Pagrindinis tikslas yra, kad ūkininkai patys suprastų, kad šie reikalavimai yra reikalingi patiems laikytojams apsaugojant savo ūkį nuo AKM viruso patekimo“, – pasakojo P. Bušauskas.

Jis sakė abejojantis, kad afrikinį kiaulių marą būtų įmanoma apskritai įveikti per keletą metų, nes yra šalių, kurios su šia problema bando tvarkytis ir 50 metų, bet didesnio proveržio nepasiekia.

„Panašu, kad valstybės ir jų institucijos tiesiog turi išmokti su tuo gyventi ir tvarkytis. Nors šiokių tokių nedidelių trūkumų dar yra, Lietuva daugelį pamokų yra išmokusi“, – tvirtino VMVT specialistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.