Maciejus Duszczykas ir Kamilis Matuszczykas, kurie yra šio pranešimo autoriai, pabrėžia, kad diskusija migracijos politikos klausimu ES lygiu yra nepaprastai sunki. Viena vertus, pabėgėlių antplūdis sukėlė vieną iš didžiausių ligšiolinių krizių Europos Sąjungoje. Kita vertus, daugelis žmonių, kurie balsavo už „Brexit“, tokiu būdu norėjo pastatyti užtvanką plūstančiam migrantų srautui, pastebi savaitraštis „Wprost“.
Kaip rodo statistiniai duomenys, „nedarbas Lenkijoje jau yra istoriškai žemo lygio, o bedarbių skaičius nukrito žemiau vieno milijono, – konstatuoja „Puls Biznesu“. – Trykštantis optimizmas darbo rinkoje kelia vis didesnį galvos skausmą darbdaviams, kadangi trūksta darbo rankų. Daugėja sektorių, kuriuose darbo jėgos trūkumas jau dabar yra aktuali problema, ir bus dar blogiau. Demografija vis stipriau pradeda klibinti mūsų augimo pamatus. Pasak ekspertų, receptas yra paprastas – atkelti vartus darbo jėgai iš užsienio. Bet užuot savaime susitaikius su migracijos banga, visą šį procesą reikia nukreipti naudojant tinkamą strategiją ir užtikrinant atvykėlių integraciją“.
Nors pranešime ir leidiniuose kalbama apie durų atvėrimą pabėgėliams, padėti kaimynams išspręsti darbo rankų trūkumo problemą teoriškai galėtų ir mūsų šalies piliečiai, juk jiems tų vartų net ir nereikia atkelti. Tik ar patys lenkai laukia tų imigrantų ar darbininkų iš Lietuvos, ar sutiks juos išskėstomis rankomis, kaip Suvalkų prekybos tinklai atvykusius apsipirkti? Ar pirmą atlyginimą gavę pabėgėliai neišsinuomos autobuso ir nespruks į Vokietiją, kaip tie, kurie „svečiavosi“ pas mus? O kaimynų ekonomikos kelti nuvykę lietuviai ar nepasijus nuo vilko bėgę, ant meškos užbėgę...
„Kas per apgavystė? – klausia vienas „Wprost“ straipsnio komentuotojas. – Trūksta darbuotojų, kadangi 2 milijonai lenkų negali gauti darbo pasiūlymo už normalius pinigus! Pradėti kontroliuoti, kaip darbuotojai įdarbinti ir atitinkamai bausti nelegaliai įdarbinančius asmenis. Kai sumokės už nelegaliai dirbantį žmogų metinio atlyginimo dydžio baudą ZUS (lenk. Zakład Ubezpieczeń Społecznych – Socialinio draudimo įstaiga, mūsiškės „SoDros“ analogas. – Red.) ir metinį mokestį net ir nuo mažiausių atlyginimų, pradės skaičiuoti.
Pakanka, kad kiekvienas dirbantis pramonės įmonėje, statybose, laukuose ar renkantis avietes būtinai turėtų leidimą dirbti su PIP (lenk. Państwowa Inspekcja Pracy – Valstybinė darbo inspekcja) užrašytu numeriu. Pabaigei darbą – grąžini leidimą. Neturi, bet dirbi – pritaikomas straipsnis. Tiktai ar tai nėra suverenios kiekvieno darbdavio teisės tyčiotis iš darbuotojų ir valstybės pažeidimas? Juk net kasyklose šaunieji kalnakasiai dengia šachtininkų etatais įdarbintus biuro darbuotojus ir profsąjungų veikėjus. O kaip tai pakerta visuomenės pasitikėjimą? Tad jau geriau imti (darbuotojus. – Red.) iš užsienio, kol jie įkurs savo profsąjungas, parengs dokumentus ir paduos suktagalvius į teismą, pagarsindami tarptautiniu mastu...“
Parengė Leonas Grybauskas
