„Tegul užmėto mane „pončkomis“ tie verslininkai, kurie patenkinti, kai į jų restoraną ateina dvidešimt klientų per savaitę. Ir tie žmonės, kuriems neskauda širdies pakramsnojus „aisbergo“ salotų už 20 eurų ir palikus „arbatos“ 5 eurus“, – sakė Rokas Medonis, drąsių pareiškimų nevengiantis mėsainių restorano „Keulė rūkė“ vadovas.
Pasak jo, jei restoranai ir kavinės nori didinti auditoriją, privalo mažinti kainas, kurios bent Vilniuje – beprotiškai išpūstos. Apie mažesnių kainų būtinybę turėtų garsiau prabilti ir miestiečiai.
Lietuviai pusryčiams, pietums arba vakarienei restoranuose, kavinėse ir užkandinėse vidutiniškai išleidžia 2 proc. asmeninių pajamų, rodo naujausias Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato atliktas tyrimas. Tai bene tris kartus mažiau nei bendras ES vidurkis, kuris siekia 6,8 proc.
„Paskaičiuokime: jei vienos šeimos mėnesinis biudžetas sudaro, pavyzdžiui, 1,5 tūkst. eurų, tai vakarienei restorane, jei remtumėmės tyrimo duomenimis, per mėnesį ji išleidžia tik 30 eurų. Vadinasi, už tokią sumą geresniame restorane pora gali įpirkti, sakykim, jautienos antrekotą, pasidalyti jį perpus ir, užgėrę viena taure vyno, skirstytis namo. Tiek to smagumo – vieną kartą per mėnesį“, – sakė R.Medonis.
Lietuviai pagal maitinimąsi restoranuose ar kavinėse atsilieka ir nuo šalių kaimynių. Latviai išleidžia 5 proc., o estai – apie 5,7 proc. asmeninių pajamų per mėnesį.
Lietuviai į maitinimo įstaigas dažniausiai užsuka per pietus (70 proc.), kiek mažiau jų (41 proc.) – vakarais. Įprotis restorane valgyti rytais mūsų šalyje dar nėra prigijęs.
Pusryčiaujančių ne namuose Lietuvoje yra vos 2 proc., rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.
R.Medonio teigimu, norint, kad situacija keistųsi, verslininkams būtina atidžiai įvertinti kainos ir lankytojų santykį, o lankytojams pradėti pagaliau diktuoti žaidimo taisykles.
„Šiandien sukurti prabangų, kokybišką produktą ir parduoti jį už aukštą kainą restoranams yra lengva. Tačiau manau, jog kapitalizmo esmė – vartotojui parduoti geriausią produktą už žemiausią įmanomą kainą, o ne atvirkščiai. To mes su komanda ir siekiame“, – teigė R.Medonis.
Reaguodama į susiklosčiusią situaciją rinkoje „Keulė rūkė“ sausio mėnesį meniu įveda du naujus pigius kompleksinius produktus. Vienas jų – mėsainis su namine dešrele, bulvytės ir gėrimas – kainuos 4,5 euro, o kitas – naminės dešrelės, bulvytės ir gėrimas – 4 eurus.
„Greitai ir sočiai papietauti vilniečiui dažnai tampa galvos skausmu, nes visi iš tavo piniginės plešia bent 5–6 eurus už lėkštę trintos sriubos ir salotas su varganu lenkišku fetos sūriu. Matydami tokias nesąmones sugalvojome ekonomiškai šventvagišką pasiūlymą“, – sakė drąsiais sprendimais garsėjančio prekių ženklo vadovas.
Kad patiekalo kaina lietuviams svarbi, parodė ir „Nielsen“ tyrimas. Maždaug kas trečias šalies gyventojas nurodė, kad rinkdamasis patiekalą maitinimosi įstaigoje pirmiausia dėmesį atkreipia į kainą.
