Kai naujienų portalas lrytas.lt publikavo straipsnį „Padavėjas tikina: Vilniuje už dieną gavo 0,51 euro atlyginimą“, į redakciją kreipėsi dar keletas restoranų tinklo „Soya“ darbuotojų (redakcijai jų vardai ir pavardės žinomi. – Aut.), kurie skundėsi darbdavio sudarytomis sąlygomis ir atlyginimų mokėjimo sistema.
Per nemokamas atostogas – į darbą
„Išdirbau daugiau valandų nei reikia vienam etatui, o atlyginimo gavau vos apie 250 eurų. Tai ne vienkartinė situacija, o kartojasi kas mėnesį. Mano atveju darbo sutartis nebuvo dažnai perrašoma, bet vis privalau išeiti nemokamų atostogų.
Taip būna tada, jei nepavyksta pasiekti apyvartos normos, o jei bandau aiškintis su vadovybe, atsakymas būna vienas: „mes kitaip negalime“. Tai dar nebūtų taip blogai, bet mes tuo metu turime ateiti į darbą ir dirbti. O kur dėtis?“ – tokią istoriją pasakojo su naujienų portalu lrytas.lt susisiekusi vieno iš „Soya“ restoranų darbuotoja.
Paklausta, ar būta atvejų, kad įmonėje būtų atliekami patikrinimai, pašnekovė patikino, kad viskam pasiruošta: „Darbo vietoje padėtas lapelis, ką mes turime sakyti tokiu atveju, jei įstaigą tikrintų Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Valstybinės darbo inspekcijos specialistai.
Ten nurodyta, kad turime pasakyti, į kokį banką gaunamas atlyginimas, kad mūsų valandinis darbo užmokestis yra 2,42 euro, kad per šventes mums mokama dvigubai, apmokami viršvalandžiai, pietaujame laiku, neturime nuolaidų kortelių ir negauname jokio maitinimo“, – vadovybės nurodymus vardijo pašnekovė.
Moteris patikino, kad visi tinklo darbuotojai puikiai žino, kad jų atlyginimas priklauso nuo apyvartos, nors restoranų vadovybė tai neigia.
„Mums lieka 4,5 proc., o nuo šios sumos dar atskaito mokesčius“, – pasakojo ji.
Darbuotojas: „Apie patikrinimus pranešama“
Su redakcija susisiekęs buvęs restoranų tinklo darbuotojas pasakojo, kad darbuotojai nebuvo patenkinti mokamais atlyginimais, mat mėnesio pabaigoje atsirasdavo „stebuklingų minusų“.
„Mano atveju buvo kalbama apie rastus trūkumus, nors vėliau tie likučiai atsirado, atlyginimas vis tiek nebuvo sumokėtas. Anuomet, nors ir visą mėnesį dirbau be laisvadienių, man buvo sumokėta trečdalis priklausančio atlyginimo“, – pasakojo vaikinas ir pridūrė, kad darbo sutartys buvo keičiamos kas dvi savaites.
„Buvo keičiami įvairūs sutarčių priedai, o atlyginimas mokėtas nuo apyvartos“, – pasakojo su redakcija susisiekęs asmuo.
Pašnekovo teigimu, niekuo nepagrįsti atskaitymai ir piniginės baudos darbuotojams dažniausiai būna ne aukščiausių vadovų sugalvota politika, o iš jos pelnosi padalinių vadovai.
„Būdavo perspėjama, kai atvykdavo valdžia, kad mažiau kalbėtume, juk viskas krenta į jų kišenę. Biure buhalterijos duris galima atidaryti tik iš vienos pusės. Pasiruošta patikrinimams ir informacinių technologijų atžvilgiu. Jei tik kuriame nors padalinyje vyksta patikrinimas, visuose kituose sistema iš karto užblokuojama.
Jei pareigūnai norėtų atlikti tikrai veiksmingą patikrinimą, turėtų ateiti į keletą padalinių tą pačią minutę, kad nebūtų perspėta“, – sakė pašnekovas.
Pašnekovas pasakojo, kad dažnai atsakingų institucijų patikrinimai tebūdavo formalumas: „Ateidavo, pasėdėdavo vadovų kabinete ir išeidavo. Pranešimus apie patikrinimus kavinės gauna iš pačių tikrintojų, būna nurodoma patikrinimo data, nurodoma, kad reikia susitvarkyti produktų galiojimo etiketes. Viskas gana smulkmeniškai – nurodoma ir diena, ir valanda.“
Baimė nerasti darbo
Pašnekovas pasakojo, kad vienas darbdavio savivalės neapsikentęs padavėjas kreipėsi ne tik į Darbo inspekciją, bet ir į spaudą, o paskui savo kailiu patyrė, koks gali būti buvusio darbdavio kerštas.
„Jo nuotrauką turėjo kiekvienas padalinys ir buvo nurodyta šito žmogaus į darbą nepriimti“, – sakė jis ir pridūrė, kad tokia informacija apie nelojalius darbuotojus keičiasi ir konkurentai.
„Darbuotojų trūksta, o pinigai sukasi dideli, tad vyksta toks bendradarbiavimas“, – patikslino pašnekovas.
Anot jo, personalas tokias darbo sąlygas pakenčia dėl to, kad didžiąją pajamų dalį sudaro arbatpinigiai, kurių per darbo dieną pavyksta gauti nuo 50 iki 100 eurų. Per mėnesį padavėjas dirba vidutiniškai 16 darbo dienų, tad ir arbatpinigių suma per mėnesį prasideda nuo 800 eurų.
Anksčiau kalbintas bendrovės „Azijos skoniai“, valdančios restoranus „Soya“, vadovas Edmundas Lileikis teigė, kad buvusių darbuotojų teiginiai neatitinka tikrovės.
„Tai netiesa“, – sakė jis ir tikino, kad tokio pobūdžio skundų nėra sulaukęs. „Padavėjų darbas apmokamas pagal etatą, yra valandinis įkainis. Pas mus dirba studentai, jie derinasi darbo laiką. Su kiekvienu žmogumi individualiai aptariamos jo galimybės dirbti.
Pas mus, kaip ir visose įmonėse, jei restorano apyvarta tūkstantis eurų per dieną, dirba šeši padavėjai, tai motyvuojame žmones stengtis, kelti pardavimų krepšelį. Kalbu apie pardavimų planą, o ne procentą, skaičiuojamą nuo apyvartos“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Restoranus tikrina darbo inspekcija
Šiemet Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau atliko keletą patikrinimų restoranuose „Soya“ ir rado pažeidimų. Anot VDI specialistų, nustatytų pažeidimų pobūdis susijęs su darbo teisės pažeidimais, darbo grafikais ir darbo laiko žymėjimu.
Asmenų aptarnavimo teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė, kalbėdama apie nuolatinius darbo sutarčių perrašymus, darbdavių iniciatyva sakė: „Neteko girdėti apie tokius atvejus, kai atsižvelgiant į darbo rezultatus atgaline data perrašoma darbo sutartis. Tai įrodyti galima tik atlikus atskirą tyrimą.“
Anot pašnekovės, toks darbdavių elgesys nėra sąžiningas darbuotojams: „Darbuotojai neturėtų sutikti pasirašyti tokių dalykų. Kai darbuotojas pasirašo tokią sutartį, labai sunku įrodyti, kad tai padaryta atgaline data. Tokiu atveju net ir tikrinant gaunami du skirtingi paaiškinimai, skirtingos versijos. Labai svarbu, kad pats darbuotojas nepasirašytų tokių fiktyvių dokumentų ir jų pakeitimų.“
Dėl maitinimo įstaigų darbuotojų išsakomų nuogąstavimų, kad Darbo inspekcijos specialistai netikrina su darbo laiko apskaita susijusių dokumentų, o tik formalius grafikus, I.Janukevičienė atsakė taip: „Taip neturėtų būti, inspektorius neturi tik pasikalbėti su vadovybe ir formaliai tikrinti dokumentus, tyrimas turi būti atliekamas išsamiai, turi būti apklausiami darbuotojai dėl darbo laiko, o jei yra įtarimų, kad dirbami viršvalandžiai, tuomet turėtų tikrinama keletą kartų įvairiomis valandomis.“
I.Janukevičienė teigė, kad apie atvejus, kai tyrimai atliekami nekokybiškai, tikrinamų įmonių darbuotojai turėtų pranešti.
Darbuojasi ir Mokesčių inspekcija
Restoranų tinklo veiklą stebi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos specialistų, dėl galimų mokesčių nusižengimų UAB „Azijos skoniai“ VMI pasitikėjimo telefonu buvo gauti trys pranešimai.
2015–2016 m. atlikti du UAB „Azijos skoniai“ priklausančių kavinių operatyvūs patikrinimai, per vieną jų (Klaipėdoje) už perteklių kasose (pajamos neįtrauktos į apskaitą) surašyti du protokolai.
„Šiuo metu minėtos įmonės atžvilgiu VMI atlieka stebėsenos veiksmus“, – sakė VMI atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė.
