Tačiau penktadienis – dar oficialių susitikimų diena. Ir lankytojų srautas dar seklokas.
Užtat lietuviai jau padarė apšilimą: kaimo kapela groja Lietuvos stende nuo pat ryto, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas jau pašnekino visus mūsų šalies dalyvius. Visiems – ir Lietuvos delegacijai, ir mūsų šalies gamintojams penktadienis yra tiesiog gausių darbų diena.
Duona – svarbiau už viską
Šiemet „Žaliojoje savaitėje“ lietuviai dosniai atseikėjo pagarbaus dėmesio duonos, kas kone šventa, kepėjams. Tai pirmas kartas, kai kone vienas greta kits savo sustojo du duonos kepėjai – bendrovės „Saimeta“ ir „Radviliškių kaimo kepykla“.
Ir vieni, ir kiti atsigabeno ir saldumynų, pavyzdžiui, „baravykų“. Ir, žinoma, kuo įvairiausios duonos.
„Esame Vokietijoje ne kartą buvę parodose, tačiau būdavome lankytojai. Tad “Žaliojoje savaitėje“ esame naujokai“, – sakė kepyklos savininkė Audronė Kisielienė.
Šeimos kepamos duonos vokiečiai yra ragavę ne kartą. Pasak A.Kisielienės, jiems labai patinka duona su kmynais. Jie tokios juk neturi. Nusiperka, suvalgo, o kitą dieną ji jau būna nebeskani.
„Vokiečiai jos ne kartą yra ragavę, bet Lietuvoje. Į Vokietiją duonos neeksportuojame. Ji pasiekia Belgiją, Angliją.
Pavyzdžiui, prekybai su Briuseliu suradome kontaktų tuo metu, kai Lietuva pirmininkavo ES parlamente. O po to pagausinome jų dalyvaudami ES Duonos šventėse. Ir dabar kas savaitę išsiunčiame jos siuntą į Belgiją“, – sakė A.Kisielenė. O ir su „Saimetos“ kepėjais, pasak pašnekovės, sieja graži bendrystė. „Ir pasikalbam, ir paslaptimis pasidaliname“, – užsiminė.
Pasėjo sumanymą
Trečią kartą parodoje stendus įrengė ir „Apiterapijos centras“ – medaus ir žolelių arbatos derintojai. Jie savo gaminius paskleidė ne tik Lietuvoje. Kas atidžiau apsidairo, pamato įmonės ženklą ir Lietuvos oro uostuose, ir nišinėse parduotuvėse.
Arbatą jie gamina iš lietuviško medaus ir natūralių uogų, vaistažolių ar jų ekstraktų.
„Patys mes – ne bitininkai. Perkame jį kuo geriausią. Žmonės tuos mūsų mišinius pamėgo, nes yra netikėto skonio. Rinkoje dirbame jau dešimtį metų – pirmieji pateikėme rinkai medų su priedais. O dabar tuo jau yra daug užsiimančių“, – sakė bendrovės vadovė Asta Vaitkevičienė.
Medaus arbata eksportuojama į Norvegiją, Ispaniją, Belgiją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Lenkiją, Gruziją, Azarbaidžaną.
„Radome ir „Žaliojoje savaitėje“ kontaktų, tad ir į Vokietiją jau vežama mūsų produkcija“, – užsiminė įmonės vadovė.
Ji pasidžiaugė ir tuo, kad arbatos paklausa ir gamybos apimtys paskutinius trejus metus kasmet augo po 20-30 proc.
Paroda ir dalyviai
Penktadienį prasidedanti tarptautinė žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė“ vyks iki sausio 29-osios.
Savo gaminius į Berlyną atsigabeno 8 mūsų šalies įmonės, gaminančios tautinio paveldo sertifikatą turinčius ir ekologiškus maisto gaminius bei gėrimus.
Jei jau vokiečiai (jų tiesiog būna dauguma) parodoje žingsniuoja pro Lietuvos stendą, retas kuris praiena nestabtelėjęs prie Laimutės Sadauskienės šakočių kepyklėlės. Vokiečių „Bankuchen“ kitoks, o tai, ką jie gardžiuodamiesi kramto paėmę iš Laimutės rankų, yra visai kitokio skonio.
Vokiečių lankytojai gali mėgautis ir grybukais – taip pat tautinį sertifikatą turinčiais „Juodupės baravykais“.
„Saimeta“, į parodą atvežusi Daujėnų naminę duoną bei duonos girą – ne naujokė Vokietijoje.
Pasak įmonės vadovės Vitos Stankevičienės, tai vienintelė Lietuvoje duona, kuri ženklinama europiniu ženklu ir saugoma pagal geografinę nuorodą, taip pat turinti kulinarinio paveldo ženklą ir tautinio paveldo sertifikatą. Minėtoji duona, kurios pardavimų apimtys kasmet auga apie 10 proc., ne kartą buvo teikta užsienio valstybių aukščiausiems pareigūnams kaip taikos simbolis.
Savo rankomis pagamintus ekologiškus rūkytus mėsos gaminius parodoje siūlys Lietuvos ūkininkai Žiliai. Mėsos gamybos ir prekybos verslu Kazys Žilys su žmona Audrone užsiima jau daugelį metų. Parodoje jie dalyvauja jau devintą kartą.
Jie pirmieji Lietuvoje savo ūkyje įrengė ES reikalavimus atitinkančią sertifikuotą skerdyklą ir mėsos perdirbimo cechą. Tad vokiečių lankytojai netrunka apkarpyti skilandžių medžio – išpirkti gaminių, kuriems suteikta ES Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda.
Bendrovė „Gerovės prekyba“ kviečia paragauti agrastų, juodųjų serbentų ir aviečių uogienių. Jos atitinka visus Lietuvos tautinio ir kulinarinio paveldo kriterijus: gaminamos pagal tradicines senąsias receptūras, joms gaminti naudojamos tik uogos ir cukrus.
„Žaliojoje savaitėje“ dalyvauja „Šušvės midus“ – šeimos įmonė, kuri, pasitelkusi protėvių žinias ir patirtį, gamina tradicinį, seniausią pasaulyje natūralios fermentacijos alkoholinį gėrimą – midų. Tai – sertifikuotas tautinio paveldo gaminys, ne kartą skynęs laurus Lietuvos vyno čempionatuose ir parodose.
Parodos naujokai – A. Udrienės individuali įmonė, gaminanti populiarų kaimišką alų. Nors alų įmonė gamina jau 20 metų, tačiau iki šiol už Lietuvos ribų jo nebuvo pardavinėjusi.
Sunku būtų patikėti, kad vokiečiai nepuls ragauti tautinio ir kulinarinio paveldo sertifikatus turinčio alaus. Jis įmonėje gaminamas naudojant medines statines, kubilus, o viena iš sudėtinių dalių yra nuo prosenelių laikų išlikusios mielės.
Ekspoziciją parodoje „Žalioji savaitė“ puoš ir kūrybingų Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus tautodailininkų, sertifikuotų tautinio paveldo amatininkų sukurti tautinio paveldo gaminiai. Danutė Tikužienė pristatys gintaro ir žalvario papuošalus, Ramutė Kraujalienė – medžio drožinius, keramiką, nertus tekstilės priedus, Agata Granicka – Vilniaus krašto verbas ir demonstruos jų rišimo techniką.
Stende įrengta ir nedidelė ekspozicija pagrindinių eksportuojamų maisto produktų: „Pieno žvaigždės“, „Marijampolės pieno konservai“ – pieno produktai, „Biovela“, „Krekenavos agrofirma“, „Delikatesas“ – mėsos gaminiai, UAB „Rūta“ – saldainiai.
