Vaišvydavos gyventojai tikino, kad rūpesčiai juos užgriuvo tuomet, kai žemės sklypą įsigijo verslininkas Arvydas Šustauskas ir gerai žinomas Kauno klinikų gydytojas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, profesorius Liutauras Labanauskas.
Pernai paaiškėjo, kad žemės sklypas padalintas į 13 mažesnių, internete pasirodė skelbimų apie jų pardavimą, o artėjant Kalėdoms pakrantėje pradėti pjauti medžiai, krūmynai, statybininkai tiesė požemines komunikacijas.
„Aplinkinių namų gyventojai net naktimis budėjo ir stebėjo, kas vyksta tvenkinio pakrantėje. Jie ir manęs klausinėja, tačiau aš negaliu pateikti atsakymų“, – kalbėjo Vaišvydavos kaimo bendruomenės pirmininkas Olegas Sitnikovas.
Kelis žemės sklypus turintis L.Labanauskas tikino nepažeidęs jokių įstatymų. Medikas niekaip negali suvokti, kodėl vietos bendruomenės atstovai be paliovos rašinėja niekuo nepagrįstus skundus ir kelia tokius reikalavimus, kokių dar niekas neregėjo visoje šalyje.
Supyko dėl iškasto medžio
Netoli tvenkinio įsikūrę gyventojai puikiai prisimena, kad 1993 metais savivaldybė šioje vaizdingoje vietovėje planavo įrengti parką, tačiau po kelerių metų situacija pasikeitė – maždaug 1,7 hektaro ploto žemės sklypas buvo grąžintas seniesiems šeimininkams. Jie jokios veiklos nevykdė, o vėliau turtą perleido naujiesiems savininkams.
Pernai paaiškėjo, kad žemės sklypas padalintas į mažesnius, jie parduodami. Pakrantėje pasirodė galinga technika ir darbuotojai.
O.Sitnikovui telefonu paskambinęs L.Labanauskas pranešė, kad prieš dešimtmetį bendruomenės pasodintas klevas auga jam priklausančiame sklype ir trukdo darbams. Medikas tikino turintis leidimą medį nukirsti, tačiau pasiūlė gyventojams jį perkelti.
O.Sitnikovas konsultavosi su mokslininkais, ir pastarieji patikino, kad toks metų laikas visiškai netinkamas medžiams persodinti. Bendruomenės pirmininkas prašė palaukti iki pavasario, tačiau vieną dieną rado didžiulį klevą iškastą ir plikomis šaknimis pastatytą prie skardžio.
„Iškart perspėjau, kad šis klevas buvo tapęs bendruomenės simboliu, todėl žmonių reakcija bus labai nepalanki“, – kalbėjo O.Sitnikovas.
Gatvė padidintų triukšmo lygį
Netoli tvenkinio gyvenanti Dalija Daubarienė pasakojo, kad naujieji sklypo savininkai surengė daugybę žygių siekdami iš detaliojo plano pašalinti Dobilios gatvės dalį, jungiančią Užvingio ir Sodų gatves.
Keli A.Šustauskui ir L.Labanauskui priklausantys sklypai remiasi į Dobilios gatvę, kuri šiuo metu nėra nutiesta ir pažymėta tik dokumentuose.
„Galima spėti, kad taip siekiama apsaugoti būsimus naujakurius nuo triukšmo, kurį keltų gatve riedantys automobiliai“, – svarstė moteris.
Jos nuomone, ši gatvė reikalinga ir dėl kitos aplinkybės. Kai pakrantėje prasidės namų statybos, sunkiasvoriai sunkvežimiai gabens statybines medžiagas. Dabar privažiuoti galima tik Sodų ir Ąžuolo gatvėmis, todėl jų danga gali smarkiai nukentėti. Tiesiant asfalto dangą Ąžuolo gatvėje gyventojai darbams skyrė ir asmeninių lėšų.
Kita vertus, įrengiant Dobilios gatvę gali kilti didelių sunkumų, mat dviejų valdų savininkai jos sąskaita praplėtė savo valdas. Tiesiant gatvę pirmiausia tektų nugriauti kiemus juosiančias aukštas tvoras arba keisti detalųjį planą.
Ar tikrai rūpi paukščiai?
Vaišvydavos kaimo bendruomenės pirmininkas O.Sitnikovas tikino nepaliaujantis stebėtis L.Labanausko įžūlumu. Jo rankose atsidūrė 2015-ųjų pabaigoje profesoriaus rašytas prašymas Kauno miesto savivaldybei.
Jame prašoma panaikinti iš detaliojo plano Dobilios gatvės atkarpą, nes ją tiesti nėra jokio būtinumo, o sutaupytas lėšas būtų galima išleisti Vaišvydavos žvyrkeliams asfaltuoti. Tai padėtų sumažinti oro taršą dulkėmis.
Rašte taip pat sakoma, kad neįrengiant Dobilios gatvės būtų užtikrinta tvenkinio pakrantėje perinčių paukščių ramybė, nedarkomas kraštovaizdžio vientisumas.
„Pažiūrėkite, kaip dabar atrodo pakrantė. Riaumoja sunkiasvorė technika, kertami medžiai ir krūmai, o apie perinčius paukščius nebėra net ko kalbėti“, – piktinosi O.Sitnikovas.
Jis sunkiai įsivaizduoja, ką dar sugalvos projekto iniciatoriai, mat kai kurie sklypai išvis per siauri, kad būtų galima pastatyti įprastą gyvenamąjį namą.
„Tiesiog siekiame, kad visiems žmonėms galiotų teisės aktai ir visos procedūros būtų atliekamos laikantis įstatymų“, – apie konflikto priežastis kalbėjo Vaišvydavos gyventoja D.Daubarienė.
Reikalavo negirdėjo dokumento
Profesorius L.Labanauskas tikino nesuprantantis, kodėl dalis vietos gyventojų jau daugiau kaip dešimtmetį nepaliauja kurti niekuo nepagrįstų skundų.
„Nors tie skundai niekada nepasitvirtina, jie kuria naujus raštus, jau spėjo pralaimėti kelis teismo procesus, tačiau nesiliauja keistai elgtis. Aš ant jų nepykstu – žmonės patys pykstasi su savimi ir jau dešimtmetį visai be priežasties nervinasi. Aš visiškai ramus, nes viskas daroma nepažeidžiant įstatymų“, – kalbėjo žinomas kaunietis. Gydytojas ir pats ketina ateityje įsirengti būstą viename iš turimų žemės sklypų.
Pasak L.Labanausko, prašymas panaikinti Dobilios gatvę jau neaktualus, mat patikslinus duomenis paaiškėjo, kad gatvė projektui neturės jokios įtakos.
Medikas tikino abejojantis, ar Ąžuolo gatvės gyventojai prisidėjo ją asfaltuojant, nes savivaldybei nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. O jeigu nėra dokumentų, galbūt tai išvis nelegali statyba?
Prieš prasidedant statyboms kvartale gyventojai net iškvietė antstolį, kuris nufotografavo ir užfiksavo Ąžuolo bei Sodų gatvių būklę.
„Mums teko kreiptis į Kauno rajono savivaldybę, kad būtų suteiktas leidimas naudotis šiomis gatvėmis. Tai negirdėtas dalykas. Ar kas nors yra prašęs ir gavęs leidimą naudotis Savanorių prospektu Kaune ar kita vieša gatve?“ – reikalavimais stebėjosi L.Labanauskas.
Pakrantėje neliko šiukšlyno
L.Labanauskas įtaria, kad vietos gyventojų nemalonę galėjo užsitraukti sutvarkęs pakrantėje buvusį šiukšlyną.
„Žmonės buvo įpratę tempti nupjautas medžių šakas, žolę, o dabar tokios galimybės neteko, nes tai privati teritorija, kurios teršti negalima“, – kalbėjo kaunietis.
Jis patvirtino gavęs savivaldybės leidimą nupjauti bendruomenės narių sodintą klevą, mat medis trukdė tiesti vandentiekio liniją.
Vis dėlto medikas tikina geranoriškai norėjęs padėti išsaugoti žmonėms svarbų medį, tačiau susikalbėti nepavyko.
„Pasiūliau bendruomenės pirmininkui savo lėšomis perkelti augalą į jų pasirinktą vietą – galinga technika suteikia galimybę tai padaryti, tačiau nesulaukiau jokio atsakymo. Kiek galime laukti – mėnesį, metus? Darbai negali sustoti“, – kalbėjo L.Labanauskas.
Sprendimai neturėtų niekam pakenkti
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Šįkart susidūrėme su skirtingų tikslų turinčiomis gyventojų grupėmis, o sprendimų priėmimą sunkina aplinkybė, kad dalis jų yra miesto, dalis – Kauno rajono gyventojai.
Reikėtų susidariusią situaciją aptarti su Kauno rajono valdžia ir išgirsti jos poziciją bei pasiūlymus.
Šiuo metu Dobilios gatvė nenutiesta ir miesto savivaldybė neturi planų artimiausiu metu jos įrengti, tačiau nusprendus ją visiškai panaikinti iškiltų pavojus, kad žemės sklypų šeimininkai užtvertų priėjimą prie vandens. Tokie pavyzdžiai nėra reti.
Svarstome kompromisinį variantą – kelio vietoje įrengti pėsčiųjų taką, kad gyventojai galėtų pasiekti mokyklą, parduotuvę.
Toks sprendimas būtų svarbus, nes po trejų metų Vaišvydavos karjeras bus uždarytas, todėl tuomet atsivertų galimybė pasivaikščiojimui skirtą taką įrengti aplink visą vandens telkinį.“
Supranta gyventojų susirūpinimą
Saulius Banionis
Samylų seniūnas
„Kauno rajono savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą važinėti sunkiasvorei technikai Sodų bei Ąžuolo gatvėmis, kol vyks namų statybos.
Aptarinėti statybų ypatumų neturiu jokių galimybių, nes jos numatytos jau miesto teritorijoje.
Suprantama, kad gyventojai susirūpinę tiek dėl saugumo, tiek dėl poveikio gatvių dangai. Štai Ąžuolo gatvės gyventojai išleido nemažai asmeninių lėšų asfalto dangai nutiesti.
Kita vertus, miestui ir rajonui būtina bendradarbiauti – tikrai bus situacijų, kai norimą tašką Kauno rajone reikės pasiekti važiuojant miestui priklausančiomis gatvėmis.“
