Planuojama išplėsti darbo ginčų komisijų funkcijas, joms pavedant nagrinėti visus individualius darbo ginčus be išimčių (įskaitant dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus ginčus, kurie šiuo metu nagrinėjami tiesiogiai teisme) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės.
Numatytas dar vienas žingsnis – prie VDI įsteigti darbo arbitražą. Tai padėtų gerinti kolektyvinius darbo santykius: operatyviai spręsti kolektyvinius darbo ginčus, kitus socialinių partnerių nesutarimus.
Valstybinės darbo inspekcijos pateikiama statistika rodo, kad darbo ginčų komisijos per pastaruosius ketverius metus gavo apie 22 tūkst. piliečių prašymų.
Pagal juos komisijos priteisė išieškoti per 14 mln. eurų darbo užmokesčio skolų darbuotojams.
Praėjusiais metais darbo ginčų komisijos gavo dar daugiau prašymų nei 2015 m. – 5,4 tūkst. prašymų.
Išliko nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija, kad didžiausia dalis prašymų pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo.
Pastebima tendencija, kad daugėja darbo ginčų komisijų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius teigia, kad darbo ginčo komisijų veiklos rezultatai rodo šio instituto veiksmingumą.
„Pagrindinis komisijų tikslas yra taikinti, skatinti ginčo šalis susitarti, tenkinant žmogiškuosius lūkesčius ir teisiškai pagrįstai, ir operatyviai.
Kita vertus, labai svarbu, kad ginčus nagrinėjantys komisijos nariai, atstovaujantys skirtingiems poliams – darbdaviams, darbuotojams, sugeba pakilti virš savo interesų, ir teisėti sprendimai priimami iš esmės vienbalsiai“ – sakė J. Gricius.
Apie tai, kad darbo ginčų sprendimai priimami kvalifikuotai, esą liudija ir teismuose skundžiamas labai nedidelis jų procentas (apie 5 proc.); be to, tik maža apskųstų sprendimų dalis naikinama ar taisoma.
