Nors pasaulyje sparčiai didėja geopolitinis neapibrėžtumas, naujausi makroekonominiai duomenys rodo, kad vartotojai ir įmonės į šias grėsmes beveik nereaguoja. Tai atskleidė šiandien Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.
Ekonominė padėtis, pakilus naftos ir kitų žaliavų kainoms, tapo stabilesnė. Mat kainos lengvina nuo žaliavų priklausančių valstybių finansinę padėtį.
Spartesnė negu 2016 metais ekonomikos plėtra šiemet laukia ir Lietuvos, o ją labiausiai skatins didesnės viešojo sektoriaus investicijos ir sparčiau augsiantis eksportas.
Euro zonos ūkio plėtra 2017 metais nelėtės
Praėjusių metų pabaigos ir šių metų makroekonominiai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomika vėl auga sparčiau po apsnūdusio praėjusio metų vidurio, todėl galima tikėtis, kad euro zonos BVP šiais metais augs arba 1,8 proc., arba tiek pat kaip ir pernai.
Namų ūkių vartojimo augimas šiemet šiek tiek sulėtės, tačiau sparčiau didės eksportas. Žinoma, didelę įtaką ekonomikos plėtrai darys tai, kaip kis investicijos, kurios labai priklauso nuo to, koks bus geopolitinis neapibrėžtumas.
Visgi pramonės įmonės Europoje dirba naudodamos istoriškai didelę savo pajėgumų dalį, o žemos palūkanos turėtų skatinti įmones daugiau investuoti. Be to, daugelyje euro zonos šalių auga būsto kaina, tad didėja ir investicijos į nekilnojamojo turto rinką.
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiais ir kitais metais nekeis dabartinių palūkanų normų.
„Nordic Outlook“ apžvalgoje teigiama, kad jau metų viduryje ECB vadovas veikiausiai paskelbs, kad centrinis bankas sumažins per mėnesį perkamų obligacijų mastą, o galiausiai 2018 metų viduryje išplėstinė turto pirkimo programa bus visiškai nutraukta.
Infliacija euro zonoje jau vasario mėnesį bus didesnė negu 2 procentai (sausio mėnesį ji buvo 1,8 procento). Tai paskatins tokias šalis kaip Vokietiją raginti ECB nutraukti skatinamąją pinigų politiką, juo labiau kad naujų obligacijų pirkimo antrinėje rinkoje ekonominė nauda jau yra maža, o obligacijų pasiūla menksta.
FED sparčiau didins bazinę palūkanų normą
Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir jo pažadai mažinti mokesčius, mažėjantis bedarbių skaičius ir augančios nekilnojamojo turto bei akcijų kainos daro teigiamą įtaką JAV vartotojų nuotaikoms, kurios turėtų lemti ir spartesnį vartojimo augimą šalyje 2017 metais.
Be to, didesnės žaliavų kainos, pradėjusi augti naftos gavyba ir palankesnės eksporto galimybės lemia geresnius įmonių lūkesčius. Pirmosios D. Trumpo savaitės prezidento poste nedžiugina tarptautinės prekybos plėtros šalininkų, nes šūkiu „Pirmiausia Amerika“ paremta JAV prezidento politika perspėja apie galimą JAV dalyvavimą prekybos karuose.
Tikėtina, kad jeigu bus imtasi anksčiau D. Trumpo žadėtų trijų pagrindinės ekonomikos skatinimo priemonių (gyventojų ir verslo apmokestinimo mažinimo, viešojo sektoriaus optimizavimo ir investicijų į infrastruktūrą), rezultatai bus pastebėti tik po kelerių metų, todėl tiesioginės įtakos ekonomikai artimiausiu metu D. Trumpo žadėta skatinimo programa nedarys.
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiemet FED (Federalinis rezervų bankas) didins bazinę palūkanų normą du, o 2018 metais tris kartus. Akivaizdu, kad JAV nedarbas ir infliacija yra arti FED užsibrėžtų tikslų – nedarbo lygis beveik siekia natūralų nedarbo lygį, o infliacija – arti 2 proc., todėl jeigu ekonomikos padėtis ir toliau stiprės, FED turės elgtis drąsiau ir ne tik kelti bazinę palūkanų normą, bet ir mažinti supirktų obligacijų portfelį.
Kinijoje ekonomikos augimas po truputį lėtėja
Kinijos ekonomika šiais metais augs 6,6 proc., t. y. šiek tiek lėčiau negu praėjusiais metais. Šalyje tebedidėja su augančia paskolų kupra susijusi rizika, nes šalies ūkio plėtrą 2016 metais labiausiai skatino smarkus paskolų augimas.
Tiesa, šiais metais Kinijos valdžia stengsis nedaryti svarbių reformų, nes paskutinį metų ketvirtį vyks kartą per penkerius metus šaukiamas Komunistų partijos suvažiavimas, kuriame ne tik bus išrinkti nauji asmenys į partijos valdžią, bet ir patvirtinta tolesnė šalies ekonomikos ir politikos strategija.
Rusijos ekonomika šiais metais augs 1 proc. dėl prognozuojamo spartesnio eksporto ir namų ūkių vartojimo.
Praėjusių metų pabaigoje tarp OPEC priklausančių narių ir kitų svarbių naftą eksportuojančių valstybių pasiektas susitarimas dėl naftos gavybos sumažinimo pirmą 2017 metų pusmetį turėtų užtikrinti stabilią naftos 50–60 JAV dolerių kainą, o tai padėtų atsikvėpti Rusijos ekonomikai.
Tiesa, Rusijoje ir toliau akivaizdus viešojo sektoriaus ir pačios ekonomikos struktūros reformų poreikis, jei šalis nori pasiekti spartesnį ūkio augimą.
Daugiau investicijų ir eksporto – sparčiau į priekį
„Paskutinį 2016 metų ketvirtį Lietuvos ekonomika išaugo 3 proc., o per visus praėjusius metus – 2,2 proc. Šiemet galima prognozuoti, kad išlaikius ne lėtesnę negu pernai pagrindinių eksporto partnerių ūkio plėtrą, Lietuvos ekonomika padidės 2,5 procentų.
2017 metais sparčiau turėtų augti ir Latvijos, ir Estijos ekonomika – atitinkamai 3,5 ir 2,2 procento. Bet šis ekonomikos paspartėjimas Lietuvoje gali greitai vėl sulėtėti, jeigu įmonės sparčiau nedidins investicijų, viešasis sektorius liks užstrigęs praeityje, o švietimo sistemoje nebus spartaus progreso“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
