„Daugumos valdytojų nuomone, nepaisant didelių Graikijos aukų ir dosnios Europos partnerių paramos, visiškai tikėtina, kad teks toliau mažinti skolą siekiant susigrąžinti įsiskolinimo stabilumą“, – teigiama TVF pranešime.
Euro zonos šalys reikalauja, kad Graikija pasiektų 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pirminio biudžetinio pertekliaus. TVF nuomone, maksimalus galimas pertekliaus lygis, kurio pavyks pasiekti, sudaro apie 1,5 proc. BVP.
Dauguma Fondo valdytojų pirmadienį vykusio posėdžio metu teigė, kad toliau mažinti biudžeto Graikijai nebūtina. Bet kai kurie valdytojai primygtinai tvirtino, kad šalis turi siekti 3,5 proc. BVP pertekliaus, pranešė TVF, nepatikslinęs, apie kurias šalis kalbama.
Graikiją nuo 2009 metų krečia gili ekonominė krizė. Per šiuos metus valstybės skola išaugo daugiau nei tris kartus, o BVP sumažėjo 25 procentais.
Siekdama tvarkyti valstybės skolą Graikija buvo priversta pasirašyti su tarptautiniais kreditoriais memorandumą dėl trečiosios paramos programos, kuriuo remiantis šalis privalo vykdyti struktūrines reformas mainais į paskolas.
Graikija tikisi sulaukti teigiamo reformų vykdymo įvertinimo, nes kitaip Atėnai negalės gauti paskolų, būtinų skolai tvarkyti. Kelios Europos šalys reikalauja, kad TVF dalyvautų paramos programoje, pagal kurią lėšos kol kas gaunamos tik iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM).
Savo ruožtu, TVF žada dalyvauti Graikijos kreditavimo programoje, tai yra teikti ne tik konsultacinę, bet ir kreditinę paramą, tik tuo atveju, jeigu Atėnai sutiks vykdyti kelias naujas reformas, numatytas pasibaigus reformų programai 2018 metais ir po 2019 metų.
Fondo nuomone, šalyje būtinos struktūrinės reformos darbo rinkoje, pensijų ir apmokestinimo sistemų sferose. Tačiau Graikijos vyriausybė teigia neketinanti įstatymais tvirtinti taupymo priemonių laikotarpiui, kai jos įgaliojimai bus pasibaigę.
