27 profesijos, kurių specialistų trūksta Lietuvai. Samdys užsieniečius

Vyriausybė patvirtino 27 profesijų, kurias įgijusių darbuotojų Lietuvoje labiausiai trūksta, sąrašą. Dabar lengviau galės įsidarbinti tie užsienio specialistai, kurių labiausiai reikia darbdaviams.

Lietuvos tekstilės bendrovėms jau trūksta net ir siuvėjų technologų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos tekstilės bendrovėms jau trūksta net ir siuvėjų technologų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak G.Grondskio, didesnė alga nėra svarbiausias motyvas, kuris paskatintų specialistus, gyvenančius didžiuosiuose miestuose, dirbti provincijoje.<br>SBA archyvo nuotr.
Pasak G.Grondskio, didesnė alga nėra svarbiausias motyvas, kuris paskatintų specialistus, gyvenančius didžiuosiuose miestuose, dirbti provincijoje.<br>SBA archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)

Feb 9, 2017, 2:13 PM, atnaujinta Apr 10, 2017, 10:32 AM

Atsižvelgus į sąrašą bus išduodami leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių. Tiesa, tik aukštos kvalifikacijos specialistams, jei darbdavys juos įdarbins ne trumpesniam nei metų laikotarpiui.

Numatyta ir tai, kad specialistams turės būti mokama alga, ne mažesnė kaip 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių. Be to, užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui.

Jei profesijos nėra sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimą. Kadangi vidutinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių) siekia 793 eurus, šiuo metu tai būtų apie 2380 eurų.

Nenori į provinciją

Anot siuvimo bendrovės „Šatrija“ generalinio direktoriaus Giedriaus Grondskio, vidurinės grandies darbuotojų – siuvėjų technologų – stygių ypač junta regionuose esančios įmonės.

„Mūsų siuvykla yra Raseiniuose, tad surasti darbuotojų daug sunkiau nei toms tekstilės įmonėms, kurios veikia didžiuosiuose miestuose. Nors Kaunas ir netoli, prisikviesti technologų sunku net pasiūlius penktadaliu didesnę algą“, – sakė G.Grondskis.

Jo teigimu, kauniečiai nenori sukarti kone 80 kilometrų kelio – nenori važiuoti iš didesnio miesto į provinciją, nes didesnis atlygis vis tiek nekompensuoja kelyje sugaišto laiko. Juoba kad būtent moterys yra siuvėjos technologės, joms ir namuose tenka nemenkas darbo krūvis. Be to, juk įmonėms ir Kaune, ir Šiauliuose, ir kituose miestuose trūksta tokių pačių specialistų.

   „Neturiu patirties, kaip ieškoma darbuotojų užsienyje. Tačiau manau, kad vargu, ar koks ukrainietis ar baltarusis keltųsi gyventi į Raseinius, jei išskėstomis rankomis jo laukiama ir Vilniuje, ir Kaune.

Be to, svarbi ir kvalifikacija. Juk mums reikia ne bet kokių, o ypač gerų specialistų. Ar jie veršis į Lietuvą iš užsienio?“ – kalbėjo G.Grondskis. Šuo metu „Šatrijoje“ siuvėjo technologo alga bei priedai neatskaičius mokesčių siekia 1000 eurų.

Anot įmonės vadovo, yra galimybių mokėti ir daugiau, tačiau tam reikia ir didesnio kiekio užsakymų. „Kita vertus, kai kurios siuvėjos uždirba tiek pat, kaip technologas. Matau, kaip puikiai jos dirba, o alga priklauso nuo siuvinių kokybės ir kiekio. Tačiau daug siuvėjų uždirba tik minimalią algą – 380 eurų“, – užsiminė G.Grondskis.

Nuo aviacijos iki sulčių

Lietuvos darbdavių konfederacijos narė orlaivių techninės priežiūros bei remonto bendrovė „FL Technics“ nekart skelbė, kad jai ypač reikia avionikos bei aviacijos inžinierių, taip pat aviacijos mechaninės įrangos specialistų.

Patirties turinčių specialistų su žiburiu ieško ir maisto bei gėrimų įmonės. Anot sulčių gamybos bendrovės „Vaiskona“ direktoriaus pavaduotojos Indrės Flemingienės, tegul tik atsiranda užsieniečių.

„Juoba kad mūsų darbuotojų toks amžius, kad susikalbėti rusiškai nebūtų sunku. Bet kol kas dar neteko įdarbinti nei ukrainiečių, nei kitų užsieniečių“, – sakė I.Flemingienė.

Šiuo metu įmonė dirba vos keturias dienas per savaitę, bet vis tiek maisto ir gėrimų technologų alga, jau atskaičius mokesčius, siekia 800–1000 eurų. O sezono metu ji gerokai pakyla.

„Gėrimų technologams tenka kurti ne tik mišrių sulčių receptus, paruošti vaisių įdarų receptūrą, kitų produktų. Būtina išmanyti ir įvairius reglamentus.

Nėra gerų specialistų. Netgi maisto technologijos magistro diplomą įgijusius jaunuolius bandėme įdarbinti, tačiau – beviltiška. Turime akredituotą laboratoriją, tad ieškojome ir laborantų, bet net biochemijos specialybę įgiję jaunuoliai nemoka ir gal net nenori dirbti. Bandėme įdarbinti maisto saugos specialistus – ir tai nepasiteisino.

  Ko gero, reikia kad kolegijos daugiau teiktų ne teorinių žinių, bet padėtų įgyti ir patirties. Nemokoma net tokių elementarių dalykų, kaip pildyti dokumentus“, – kalbėjo I.Flemingienė.

Reikia vis daugiau

Bene labiausiai specialistų stygių jaučia informacinių technologijų (IT) ir ryšių sektoriaus įmonės.

„Specialistų įmonėms reikia čia ir dabar. Poreikis maždaug ketvirtadaliu didesnis, nei yra šiuo metu dirbančiųjų.

Dabar trūksta maždaug 350 darbuotojų. Įmonių apklausa liudija, kad per ateinančius trejus metus IT specialistų reikės dar antra tiek, kiek yra šiuo metu.

Priimant į darbą nepaisoma, užsienietis ar ne, svarbu, kad geras specialistas. Jo gebėjimus liudija nebūtinai įgytas diplomas. Patikrinti kvalifikaciją galima pasitelkus testus bei peržvelgus patirtį gyvenimo aprašyme“, – sakė asociacijos IT ir ryšių sektoriaus įmonėms atstovaujančios asociacijos „Infobalt“ švietimo vadovė Monika Simaškaitė.

Tiesa, sprendimu lengviau pasitelkti užsieniečius patenkinti ne visi. Antai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas įžvelgė algų dempingo pavojų.

„Užsienio specialistų įdarbinimas visada susijęs su tam tikromis problemomis. Pasinaudojant kitų šalių specialistais daromas darbo užmokesčio dempingas.

Jeigu atvyksta daug užsienio specialistų ir jie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, atlyginimas vietos gyventojams nedidėja. Tai yra įmanoma“, – agentūrai BNS sakė A.Černiauskas.

Kas galės lengviau atvykti į Lietuvą dirbti?

Į sąrašą, kurį Vyriausybė patvirtino vakar, įtrauktos 27 specialybės: gamybos organizavimo inžinieriaus, spausdinimo technologo, įrenginių techninės priežiūros inžinieriaus, siuvimo technologo, gamybos inžinieriaus, aviacijos inžinieriaus, aviacijos mechaninės įrangos inžinieriaus, mechanikos inžinieriaus, konstruktoriaus, maisto produktų ir gėrimų technologo, avionikos inžinieriaus, grafikos dizainerio, kompiuterių sistemų analitiko, verslo informacinių technologijų konsultanto, konsultanto kompiuterių sistemų klausimais, kompiuterių sistemų projektuotojo, kompiuterių taikymo inžinieriaus, kompiuterinių žaidimų programų kūrėjo, programuotojo, inžinieriaus programuotojo, programinės įrangos testuotojo, duomenų bazių administratoriaus, IT sistemų administratoriaus, kompiuterių sistemų inžinieriaus, tinklo analitiko, IT ir ryšių saugumo specialisto, aviacijos techniko.

Pasak ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, nustatant atlyginimus bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.