Tyrimas: ilgalaikį taupymą renkasi 6 iš 10 šalies gyventojų

„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad „įdarbinti“ savo laisvus pinigus ir siekti uždirbti finansinės grąžos yra pasirinkę apie 64 proc. šalies gyventojų. Tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvos gyventojų galimybės dalį lėšų skirti kaupimui ir investavimui yra tiesiogiai susijusios su vienam šeimos nariui tenkančiomis pajamomis.

Nors santaupos ir sukauptas finansinis buferis daugeliui žmonių asocijuojasi su saugumo jausmu, šiuo metu daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų dar nesinaudoja kaupimo galimybėmis.<br>V.Balkūno nuotr.
Nors santaupos ir sukauptas finansinis buferis daugeliui žmonių asocijuojasi su saugumo jausmu, šiuo metu daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų dar nesinaudoja kaupimo galimybėmis.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 9, 2017, 10:39 AM, atnaujinta Apr 10, 2017, 11:08 AM

„Nors santaupos ir sukauptas finansinis buferis daugeliui žmonių asocijuojasi su saugumo jausmu, šiuo metu daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų dar nesinaudoja kaupimo galimybėmis. Investicinis gyvybės draudimas, dalyvavimas III pensijų pakopoje, terminuotas indėlis ar kita ilgalaikio taupymo priemonė padėtų kaupti finansines atsargas, kurios padėtų netikėtais gyvenimo atvejais – ilgam susirgus, praradus darbą, taip pat prisidėtų prie gerovės užtikrinimo senatvėje“, – tyrimą komentuoja „Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

Investavimo įpročių tyrimas rodo, kad kuo didesnes pajamas gauna apklaustieji, tuo didesnė jų dalis atideda lėšų ir skiria jas investicijoms. Didžiausias pajamas gaunančių gyventojų grupėje, tai yra, kai vienam šeimos nariui tenka daugiau nei 579 eurų per mėnesį, investuoja ir kaupia 70 proc. Palyginimui, mažiausias pajamas gaunančiųjų grupėje (iki 174 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį) – 56 proc.

„Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų ekspertas atkreipia dėmesį, kad net ir labai mažas pajamas gaunantiems gyventojams įmanoma pradėti kaupti ateičiai. Tiesiog tam reikėtų pasirinkti palyginus mažos rizikos ir mažų įmokų reikalaujančias investavimo priemones.

„Jei investicijoms žmogus gali skirti iki 30 eurų per mėnesį, jam greičiausiai netiks investavimas į akcijas ar auksą. Tačiau jis gali rinktis periodinį investavimą į investicinius fondus ar kaupimą III pakopos pensijų fonduose. Kaupti galima pradėti ir nuo terminuoto indėlio, o sukaupus didesnę sumą įsigyti vyriausybės taupymo lakštų“, – teigia L. Grinevičius.

Tyrimas parodė, kad poreikis investuoti koreliuoja ne tik su gyventojų pajamomis, bet ir su jų amžiumi. Daugiausiai investuoja 50-59 metų kategorijai priklausantys gyventojai (71 proc.), tarp jauniausiai amžiaus grupei priklausančių respondentų yra mažiau linkusių taupyti (61 proc.). Mažiau už šią kategoriją investuoja tik pensinio amžiaus sulaukę arba ant jo slenksčio stovintys gyventojai.

Kaupiama investicine grąža labiausiai rūpinasi 60-69 metų amžiaus gyventojai: trečdalis apklaustųjų teigė pasitikrinantys savo rezultatus bent kartą per mėnesį, o jaunesni respondentai, kurių amžiaus imtis siekia nuo 30 iki 59 metų, rezultatus tikrina tik kas metus arba dar rečiau.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa internetu buvo atlikta praėjusių metų lapkričio mėnesį. Iš viso apklausti 1 283 18-69 amžiaus šalies gyventojai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.