Atstovų teigimu, patiems nepavykus priimti sprendimo, jo priėmimas bei kai kurie klausimai tiesiog būtų perduoti svarstyti pačiam Seimui.
Darbdavių organizacija: „Visiškai susitarti nepavyksta“
Kaip teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir darbdavių organizacijos narys Jonas Guzavičius, kol kas diskusijos Trišalėje taryboje vyksta neblogai, tačiau galutinai susitarti vis dar nepavyksta.
„Su profsąjunga mes susitinkame ne vien tik Trišalėje taryboje ir bandome aptarti kilusius klausimus. Manau, kad atsiras kažkuri dalis klausimų, kuri bus pateikta Seimui, ir jis turės priimti sprendimą dėl tų klausimų, dėl kurių patys nesusitarsime. 100 proc. susitarti Trišalėje taryboje mums nepavyksta, bet manau, kad paliksime apsispręsti Seimui“, – sakė J.Guzavičius.
Kaip vienus svarbiausių reikiamų aptarti klausimų darbdavių organizacijos atstovas įvardija kolektyvinių sutarčių pasirašymą bei atleidimo ar išėjimo iš darbo Garantinio fondo steigimą.
„Keliami klausimai bus dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo, dėl atstovavimo, manau, kad nuomonės išsiskirs, ir nemanau, kad sutarsime su tarybos nariais.
Kitas klausimas, dėl Garantinio fondo, kitaip sakant, dėl išeitinių. Norime, kad jis būtų kaupiamas iš visų įmonių, kad jos mokėtų jį privalomai. Praėjusi Vyriausybė buvo pažadėjusi, kad iš 1 proc. dalies, kurią buvo planuojama iš sumažintų „Sodros“ mokesčių, bus Garantinis fondas. Tarkime, už pirmus du mėnesius vidutinį išeitinį atlyginimą sumoka darbdavys, o po to, priklausomai nuo darbo stažo, dar iki trijų mėnesių išmoka „Sodra“, – apie numatomas siūlyti DK pataisas kalbėjo J.Guzavičius.
Siekiamybė – supaprastintos atleidimo sąlygos
Dar viena pataisa, kuri labai svarbi tiek darbuotojams, tiek darbdaviams – supaprastintos priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygos.
„Reikia, kad nebūtų labai ilgas įspėjimo terminas, kad nebūtų taikomos didelės išimtys, kad būtų taip, jog jei darbdavys numatęs, kad jis naikina tą darbo vietą – galėtų atleisti bet kurį darbuotoją savo nuožiūra, galbūt išskyrus nėščias moteris ar auginančias mažus vaikus, daugiavaikių šeimų narius, bet jokiu būdu neatsižvelgiant į kokius nors kitus nuopelnus ar darbo stažą.
Pagal dabartinį kodeksą, dabar sunkiausia atleisti pensinio amžiaus žmogų, nes jo didžiausias darbo stažas, gal kvalifikacija aukščiausia, bet taip būti neturėtų. Mes turėtume pagalvoti apie jaunus žmones, kuriems reikia dirbti, nes tas jaunas žmogus negavęs darbo nusipirks bilietą ir išvažiuos kažkur. Turėtume protingai supaprastinti žmonių priėmimą ir atleidimą iš darbo“, – sakė J.Guzavičius.
Vyriausybė: „Iškilo nesutarimų dėl atostogų trukmės“
Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas teigė, kad nors Trišalėje taryboje sutarta dar ne dėl visko, jis tiki, kad rasti kompromisą visgi dar pavyks.
„Manau, kad vienas iš pagrindinių klausimų yra pačių derybų kokybė, visų šalių įsitraukimas, darbuotojų ir darbdavių organizacijų išplėtimas. Tikime, kad konstruktyviai galime dirbti ir kompromisus pasiekti, kai visoms šalims atstovaujama, kai visi turi galimybę pasakyti savo nuomonę ir kartu ieškoti visoms šalims priimtinų sprendimų.
Todėl Vyriausybės pusei yra labai svarbu dirbti Trišalėje taryboje, kuri yra atsinaujinusi ir gebanti priimti Lietuvai reikalingus sprendimus. Tikimasi, kad Trišalė taryba parodys aukštą socialinio dialogo lygį ir dėl visų abejones keliančių DK nuostatų pasieks visiems priimtinus susitarimus“, – apie DK pataisas kalbėjo L.Savickas.
Anot L.Savicko, sausio 24 dieną vykusiame Trišalės tarybos antrajame posėdyje iškilo ir tam tikrų nesutarimų, kurie dar liko neišpręsti iki šiol.
„Trišalėje taryboje buvo svarstytos DK darbo ir poilsio laiko nuostatos. Išliko tam tikrų nesutarimų, pavyzdžiui, dėl atostogų trukmės, 20 ar 22 darbo dienos, tačiau tikimės, kad profesinėms sąjungoms ir darbdaviams šiuo klausimu pavyks susitarti“, – sakė L.Savickas.
Galimybė griežtinti darbo sąlygas?
Pasak L.Savicko, tai, kad nuostatų svarstymas buvo atidėtas iki 2017 m. kovo 10 dienos, jokiu būdu nesusiję su darbo sąlygų griežtinimu.
„Atidėjimas pusmečiui tikrai nebuvo siejamas su darbo sąlygų griežtinimu. Vyriausybė laikosi pozicijos, kad nereikėtų grįžti prie temų, dėl kurių jau yra suderėta anksčiau Trišalėje taryboje. O dėl visų kitų diskutuotinų nuostatų socialinius partnerius atstovaujančios šalys turi susitarti arba rasti kompromisus“, – aiškino jis.
Vyriausybė, darbdavių ir profsąjungų atstovai posėdyje dėl DK pataisų šiemet jau buvo susitikę tris kartus.
2017 m. sausio 10 d. posėdyje buvo išskirtos tobulintinos DK nuostatos ir suplanuota kaip ir kokiais terminais vyks jų aptarimas Trišalės tarybos posėdžiuose. Sutarta, kad nuostatų svarstymas bus baigtas iki 2017 m. kovo 10 d. Pagal Trišalėje taryboje priimtus sprendimus bus parengti DK pakeitimai, kurie bus pateikti Seimui.
Antrasis posėdis vyko 2017 m. sausio 24 dieną. 2017 m. vasario 7 d. buvo svarstomos nuostatos susijusios su kolektyvinių santykių reglamentavimu.
Lrytas.lt primena, kad trišalė taryba gali sudaryti trišalius susitarimus dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei ekonominių sąlygų ir susitarimo šalių tarpusavio santykių reglamentavimo.
Seime Darbo kodekso įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. liepos 1 d., siekiant sudaryti prielaidas dar kartą socialiniams partneriams padiskutuoti.
Šiuo metu jis svarstomas Trišalėje taryboje. Jau įvyko trys posėdžiai.
