Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ priimamos iki 2017 m. gruodžio 29 d.
Vėl smogė afrikinis kiaulių maras
AKM – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Šis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu per kūno skysčius, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, drabužius, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan. Taip pat užkratą gali fiziškai pernešti paukščiai, musės ir žmonės.
Afrikinio kiaulių maro virusas pavojingas todėl, kad plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės, be to, virusas atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Pernai AKM net 303 kartus buvo nustatyti laukiniams gyvūnams ir 19 atvejų – ūkiuose auginamoms kiaulėms.
Statistika rodo, kad AKM neslūgsta – jo atvejų šiemet jau užfiksuota visoje Lietuvoje: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, sausio 27–vasario 3 d. Troškūnų seniūnijoje rastos 38 AKM užsikrėtusių šernų gaišenos, po 1 – Kavarsko (Anykščių r.), Gerviškių (Šalčininkų r.) ir Žeimių (Jonavos r.) seniūnijų apylinkėse, 1 užsikrėtęs šernas sumedžiotas Vandžiogalos (Kauno r.) seniūnijos medžioklės plotuose. Pirmą vasario savaitę afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas ir veisliniame ūkyje – vienam Biržų rajono ūkyje nugaišusiam paršeliui.
„Šie skaičiai rodo, kad užkratas gali išplisti bet kurioje seniūnijoje ir bet kuriame ūkyje ar laukinėje faunoje, tad būtina ne tik profilaktiškai saugoti savo gyvulius nuo AKM viruso, bet ir imtis rizikos valdymo priemonių, kad pasekmės nebūtų tokios skaudžios“, – sako Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vyr. specialistė Sonata Bartkutė.
Pasak specialistės, gyvūnų laikytojai, norintys susigrąžinti dalį draudimo įmokos, sumokėtos už apdraustus nuo užkrečiamų ligų gyvūnus, turi užpildyti paraišką ir pateikti ją savivaldybei, kurioje yra įregistruotas jų ūkis. Pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ gali būti kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokos. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1 mln. 750 tūkst. Eur paramos lėšų.
Sąlygos paramai gauti
Vienas iš būtinų veiksmų, kurį gyvūnų laikytojas prieš teikdamas paraišką turi atlikti, – sudaryti draudimo sutartį dėl savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų su viena iš šių draudimo įmonių: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialu, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu, AB „Lietuvos draudimas“, „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialu. Visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką reikia sumokėti po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
Paramos lėšoms išmokėti taikomas išlaidų kompensavimo būdas: paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo savivaldybei turi pateikti visos pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos sumokėjimo patvirtinimo dokumentus. Jei draudimo sutartis buvo keičiama ar nutraukta, būtina pateikti visus draudimo sutarties pakeitimus. Tuo atveju, jei įvyko draudžiamasis įvykis ir pagal draudimo sutartį buvo išmokėtos draudimo išmokos, būtina pateikti patirto nuostolio dydį ir draudimo įmonės išmokėtų draudimo išmokų dydį pagrindžiančius dokumentus.
Kompensacijos išmokamos draudžiant gyvulius nuo ligų, kurioms pasireiškus ūkyje turi būti išnaikinami visi ta liga susirgti galintys gyvūnai: tai galvijų maras, kiaulių maras, paukščių gripas, snukio ir nagų liga ar kt. Ligos protrūkio faktą nustato veterinarijos specialistai. Svarbu žinoti, kad draudžiant nuo vagysčių, traumų ar kitų galimų rizikų, parama iš KPP lėšų nėra teikiama.
Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
