Iš Žemaitijos kilęs ir Kaune jau ne vienus metus gyvenantis A.Mineikis savo gyvenimo neįsivaizduoja be gamtos.
Miškininku dirbęs vyras nusprendė pakeisti savo gyvenimą. Pomėgį meistrauti iš medžio jis pavertė darbu. Kūriniai, kuriuos kuria jaunas tautodailininkas, verčia aikčioti iš susižavėjimo.
O meilę gamtai kaunietis išreiškia bendradarbiaudamas su Lietuvos zoologijos sodu ir kurdamas namus bei žaislus jo gyventojams.
Gelbėjo įvairius gyvūnus
A.Mineikis 8 metus dirbo miškininku Radviliškio miškų urėdijoje. Nors pats yra medžiotojas, bejėgiams ir sužeistiems gyvūnams nėra abejingas.
Vyras pasakojo, kad kartą aptiko mažąjį apuoką lūžusiu sparnu. Nedelsdamas sėdo į automobilį ir nugabeno jį į Kauną pas veterinarijos gydytoją. Paukščiui buvo atlikta operacija – sparnas sutvirtintas metaliniu varžtu.
„Išoperuotą apuoką parsivežiau namo ir slaugiau. Šie paukščiai turi savitą nelabai mielą charakterį. Šeriamas vištiena jis pirma įkirsdavo į pirštus, o tik tada griebdavo maistą. Rankos buvo sukapotos, bet paukštį išgydyti pavyko. Dabar jis kur nors skrajoja“, – prisiminė vyras.
Liūtė Molė buvo patenkinta
Meilė gyvūnams pasireiškė kita forma, kai A.Mineikis persikėlė gyventi į Kauną. Jo bičiuliai žinojo, kad vyras kuria įvairius daiktus iš medžio, todėl pasiūlė bendradarbiauti su Zoologijos sodu.
Vienu nagingo meistro pagamintu žaislu ilgai džiaugėsi ir žaidė liūtė Molė. Jai patiko iš medžio išskaptuotas didelis pailgas žaislas, kurį kepštelėjus letena galima buvo paversti, tačiau jis netrukus vėl grįždavo į vertikalią padėtį.
Buvęs miškininkas namelius sukūrė ir korsakų šeimynai.
„Laisvėje korsakai gyvena olose, todėl reikėjo gerokai pasidomėti, kokius namus sukurti iš medžio, kad jie šiems gyvūnams patiktų“, – prisiminė A.Mineikis.
Sausio pabaigoje, pažymint Voverių išsaugojimo dieną, Zoologijos sode buvo iškeltas dviejų aukštų namas voverėms. Jį taip pat pagamino A.Mineikis.
Sodo darbuotoja Ieva Petraškaitė pasakojo, kad visi miškininko kūriniai gyvūnams labai patiko.
Pažaboja gamtos kūrinius
Auksarankio meistro darbais grožisi ir žmonės. A.Mineikis baldus, interjero puošmenas, inkilus ir įvairius kitus gaminius kuria tik iš lietuviškų senų ąžuolų ir beržų gumbų.
Dar būdamas miškininkas A.Mineikis mėgo meistrauti iš medžio. Šio meno mokėsi pats, vėliau ir pas kitus meistrus. Dabar turi tautodailininko titulą, yra surengęs savo darbų parodų.
Tautodailininkų darbai daug kam asocijuojasi su lietuvių liaudies meistrų kūryba, tačiau šio vyro kūriniai yra modernūs.
„Savo darbais noriu tarsi pažaboti pačios gamtos sukurtą tobulą grožį ir seniems, nereikalingiems medžiams suteikti naują gyvenimą“, – sakė A.Mineikis.
Medį „vargina“ kelerius metus
Sukurti vieną daiktą gali prireikti net kelerių metų. Meistras parodė įspūdingą stalą, kuris padarytas iš 120 metų augusio, tačiau jau nebegyvo ąžuolo priekelmio.
„Ši medžio dalis lietėsi su žeme. Per ją iš šaknų ir dirvos medis maitinosi, per jį pulsavo ąžuolo „kraujas“. Medis ištvėrė šaltį, karštį ir drėgmę, todėl priekelmis labai tvirtas“, – pasakojo buvęs miškininkas.
Tačiau tiesiog imti ir kurti ko nors iš seno medžio meistras neskuba.
„Medžiai turi nepaprastą jėgą. Net ir iš daug metų džiovintos medienos pagamintas baldas, patekęs į drėgnesnę aplinką, metalines detales gali susukti į spirales. Todėl prieš imdamasis darbo medieną pirmiausia kelerius metus „varginu“, – pasakojo kaunietis.
Panaudoja net ąžuolų šaknis
Mediena, iš kurios gaminami baldai, dvejus metus mirkoma vandenyje ir džiovinama. Tai daroma tam, kad medis ypač sutvirtėtų, o gaminys vėliau nekeistų savo formos ir išvaizdos.
Tada nuo ąžuolo priekelmio pašalinama žievė ir negyva mediena.
Iš likusios ąžuolo šerdies, ant kurios matyti natūralių ornamentų, ir atsiranda gaminiai. A.Mineikis juos dar apdegina specialia technologija ir nulakuoja. Kadangi kiekvienas medis skirtingas, kiekvienas kūrinys taip pat būna išskirtinis ir vienintelis.
Iš beržų gumbų, pašalinus nereikalingas dalis, taip pat sukuriama įspūdingų interjero puošmenų, primenančių abstrakčius paveikslus.
Meistras neišmeta nė vienos medžio dalies. Net iš ąžuolų šaknų galima sukurti originalių indų.
„Kai pamatau medį, mintyse kyla vaizdinys, ką iš jo sukursiu“, – pasakojo A.Mineikis.
Nors pagaminti vieną daiktą užtrunka ilgai, vyras įsitikinęs, kad aukoti savo laiką ir jėgas verta.
Kiekvieną kartą susidurti su medžiu ir jį prikelti naujam gyvenimui A.Mineikiui yra iššūkis ir malonumas.
