Valstybė savąjį žodį keičia tarsi kojines

Ginče dėl sostinės „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos jau girdėti protu grįstų argumentų. Bet šis atvejis – tik ledkalnio viršūnė. Mat didžiausiuose šalies miestuose, prisidengus viešuoju interesu, stabdomos net 475 milijonų eurų investicijos.

Dėl buvusiame „Žalgirio“ stadione stabdomų statybų sunerimo net Vyriausybė, tačiau tokių atvejų – dešimtys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėl buvusiame „Žalgirio“ stadione stabdomų statybų sunerimo net Vyriausybė, tačiau tokių atvejų – dešimtys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NŽT ir prokurorų valia komercinių patalpų statybos Klaipėdoje sustojo.<br>Nuotr. iš LR archyvo
NŽT ir prokurorų valia komercinių patalpų statybos Klaipėdoje sustojo.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (2)

Vakaris Deksnys, Arūnas Karaliūnas, Alvydas Ziabkus („Lietuvos rytas“)

Mar 15, 2017, 5:15 AM, atnaujinta Apr 7, 2017, 11:31 PM

Vien įstatymo raide, o ne protu besivadovaujantys prokurorai nutarė, kad „Žalgirio“ stadiono vietoje gali būti tik stadionas, nes kitokios paskirties statiniams žemės nuoma čia esą nenumatyta.

Skandalų kamuojama Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aklai puolė vykdyti tokio sprendimo. Bendrovės „Hanner“, planuojančios vietoj stadiono pastatyti viešbutį „Marriott“, biurus, gyvenamuosius namus, numatytos maždaug 200 mln. eurų investicijos jau atrodė pakibusios ant plauko. Tik Vyriausybės atstovams ėmus tarpininkauti darbai bent kol kas nesustojo.

Tai dar vienas įrodymas, kad rizikinga įgyvendinti kokius nors projektus valstybei priklausančioje žemėje, – aiškindami savo elgesį viešojo intereso gynimu NŽT darbuotojai gali bet kada nutraukti sutartį.

Todėl bankai jau vengia skolinti tokiems projektams, o vien didmiesčiuose stabdomos kone 0,5 mlrd. eurų vertės investicijos.

Akivaizdu, kad dėl to valstybei gresia milžiniški ieškiniai teismuose. Mat būtent jos institucijos iš pradžių palaimina verslo projektus, o jiems įsibėgėjus nusprendžia nutraukti.

Nori panaikinti sutartį

Netikėto akibrokšto iš NŽT pernai sulaukė Klaipėdos statybų bendrovė „Viremidos investicijos“. Įmonė dar 2007 metais už 5,5 mln. litų (apie 1,6 mln. eurų) įsigijo bendrovei „Klaipėdos mediena“ priklausiusius pastatus Liepų gatvėje.

Statiniai buvo išsidėstę dviejuose 14 arų ir apie 2,7 hektaro ploto besiribojančiuose sklypuose. Tais pačiais metais NŽT juos išnuomojo naujiems pastatų savininkams – „Viremidos investicijoms“.

Įmonė parengė detalųjį planą, pagal kurį pramoninis ir sandėliavimo žemės naudojimo būdas buvo keičiamas į komercinį.

Kartu abu sklypai buvo sujungti į bendrą, užimantį apie 2,8 hektaro.

Tokiam planui pritarė Klaipėdos savivaldybės taryba, nes šioje teritorijoje numatyti komerciniai ir gyvenamieji pastatai.

Neprieštaravo ir NŽT, kuri bendrovei išnuomojo jau pasikeitusio ploto ir paskirties sklypą.

Reikia palikti sandėlius

Projektui sukurta bendrovė Uosto verslo centras ėmėsi darbų: pernai rudenį nugriovė senus pastatus ir ėmė statyti 2,5 tūkst. bei 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto komercinius statinius.

Bet tuomet NŽT kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą – neva Uosto verslo centrui išnuomotas sklypas yra per didelis esamiems pastatams naudoti.

Neradę jokių pažeidimų Klaipėdos prokurorai NŽT prašymą atmetė. Tačiau prieš Kalėdas „Viremidos“ įmonių grupė sulaukė netikėto smūgio iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo.

Mat panaikinti sklypo nuomos sutartį paprašė jau Generalinė prokuratūra. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė įsibėgėjusias biurų pastato bei būsimojo prekybos centro statybas.

Pagal prokurorų reikalavimus, be aukciono sklypą įsigijusi įmonė jį gali naudoti tik pagal pirminę buvusių statinių paskirtį. Kitaip tariant, nors savivaldybė čia suplanavusi visai kitokią teritoriją, vis vien turi likti lentpjūvės ir sandėliai.

Pasigedo sveiko proto

Negana to, prokurorai išaiškino, kad sklypai išnuomoti be aukciono, kaip ir „Žalgirio“ stadiono atveju, o tai – irgi pažeidimas. NŽT tvirtinimu, specialiai sudaryta darbo grupė nustatė, kad be aukciono išnuomota teritorija yra per didelė statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį.

„Manau, tai tyčiojimasis ne tik iš šalies biudžetą pildančio verslo, bet ir iš įstatymų. Kur matyta, kad prie vienos įmonės nusipirktų pastatų priskirta žemė galėtų būti nuomojama kitam?“ – prokuratūros ir NŽT veiksmų negalėjo suvokti „Viremidos“ įmonių grupės generalinis direktorius Remigijus Butkus.

Pasak direktoriaus, jau pasirašytos sutartys su patalpų nuomininkais, kuriose numatytos baudos, jei patalpos nebus išnuomotos sutartu laiku. Vadinasi, įmonė negaus planuotų pajamų, o valstybė – mokesčių.

„Be to, trečią mėnesį sustojus darbams esame priversti nutraukti sutartis su rangovais“, – apie neva viešąjį interesą ginančios prokuratūros daromą žalą aiškino R.Butkus.

Siekdama sumažinti gresiančius nuostolius bendrovė teismo paprašė leisti bent konservuoti pastatytą, bet dar nebaigtą statinį. Pirmojo biurų pastato statyba turėjo būti pabaigta liepą, o rudenį jame jau planavo įsikurti nuomininkai.

R.Butkus dar tikisi, kad su prokuratūra pavyks susitarti taikiai: ieškinys bus atsiimtas, o bendrovė nereikalaus, kad valstybė atlygintų „Viremidos“ įmonių grupei padarytus nuostolius.

Susiginčijo dėl trijų sklypų

NŽT įsivėlė į teisinį ginčą ir dėl sklypų Kauno Pramonės prospekte. Anksčiau čia veikė milžiniška acetatinių siūlų gamybos įmonė „Dirbtinis pluoštas“, o jos teritorija užėmė net 37,3 hektaro plotą.

Kai įmonė 1994-aisiais bankrutavo, turtą perėmė bendrovė „Domus Altera“, siejama su skandalingojo Kauno verslininko Vladimiro Romanovo įkurta Ūkio banko grupe. „Domus Altera“ atstovai pasirašė žemės nuomos sutartį, kuri turėjo galioti, kol bus parengtas detalusis planas.

„Neparengus plano neįmanoma imtis naujos veiklos“, – aiškino bankrutuojančios bendrovės „Domus Altera“ administratorius Arūnas Gedeikis.

Vos bankrutavus nuo 1966 metų veikusiam „Dirbtiniam pluoštui“ visiems tapo aišku, kad siūlų gamyba sustos, o patalpose kursis nauji verslai.

Detalusis planas buvo parengtas tik 2015 metais, o už paslaugas rengėjams „Domus Altera“ sumokėjo 36 tūkst. eurų.

Dar 10 tūkst. eurų kainavo kadastriniai matavimai, 16,7 tūkst. – naujų sklypų registravimas Registrų centre. Planas buvo suderintas su NŽT.

Visa žlugusio „Dirbtinio pluošto“ teritorija buvo suskirstyta į 22 sklypus prie esamų pastatų.

Valstybės naudai atsisakyta kone 11 tūkst. kvadratinių metrų teritorijos dalies, kuri numatyta kaip grąžintinas sklypas buvusiems savininkams.

Palaukė ir liepė griauti

Dokumentą patvirtinus senoji sutartis dėl žemės nuomos nustojo galioti.

Netikėtumai laukė tuomet, kai „Domus Altera“ administratorius kreipėsi dėl naujai suformuotų sklypų nuomos. NŽT Kauno miesto skyriaus darbuotojai atsisakė pasirašyti sutartis dėl 3 sklypų nuomos, nes jie esą per dideli.

Atsisakymas sudaryti nuomos sutartis buvo apskųstas teismui, tačiau NŽT tuo metu pareikalavo nugriauti statinius, išlikusius ginčytinuose sklypuose.

Vis dėlto teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir jie kol kas liko stovėti.

Griautinų statinių sąraše atsidūrė ir požeminė slėptuvė, kurioje iškilus pavojui sovietiniais laikais buvo numatyta sutalpinti tūkstantį žmonių.

„Visiškai aišku, kad slėptuvės pritaikyti pagal pirminę jos paskirtį neįmanoma“, – kalbėjo „Domus Altera“ administratorius A.Gedeikis.

Jis stebėjosi, kad, bendrovei savo lėšomis parengus ir patvirtinus detalųjį planą, dabar NŽT reikalauja griauti statinius ir kėsinasi perimti greta jų suformuotus sklypus.

Galutinis taškas nepadėtas

Panašiai nutiko ir dėl sostinės „Žalgirio“ stadiono. Generalinei prokuratūrai pareikalavus NŽT įspėjo bendrovę „Hanner“, jau pradėjusią statybų darbus, kad dviejų sklypų nuomos sutartis bus nutraukta. Mat čia kylantys pastatai (viešbutis „Marriott“, biurai, gyvenamieji namai) neva neatitinka žemės paskirties, o sklypas išnuomotas be aukciono.

Kilus grėsmei netekti maždaug 200 mln. eurų investicijų šis atvejis pradėtas nagrinėti vos ne aukščiausiu lygiu. Bet aiškumo tik tiek, kad bent kol kas nuomos sutartis su įmone nebus nutraukta.

Bet žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas tvirtino, jog pakoreguotame šios teritorijos detaliajame plane turi būti numatyta erdvė stadionui.

Savo ruožtu „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tikėjosi, kad iki metų pabaigos miesto valdžia pakeis bendrąjį planą, kuriame stadiono jau nebus: „Ten galima statyti verslo centrus, gyvenamuosius namus. Galima statyti ir stadioną. Ar jis bus ten, aš nežinau.

Aš asmeniškai jo nestatysiu.“

Dalis sutarčių nutraukta, dalis – patikslinta

2016 metais Lietuvoje buvo nutrauktos 28 valstybinės kitos paskirties žemės nuomos sutartys dėl to, kad nuomininkas naudojo žemės sklypą ne pagal sutartyje nustatytą jo naudojimo paskirtį ar būdą. Tai pranešė NŽT atstovas R.Golubovas.

Aštuonios valstybinės kitos paskirties žemės nuomos sutartys buvo patikslintos dėl to, kad nuomininkams pastatams eksploatuoti buvo išnuomoti per didelio ploto žemės sklypai.

Griebiasi teisės akto, kuris atrodo parankesnis

– Kaip gali nutikti, kad vienu sprendimu įmonei išnuomojama valstybei priklausanti žemė, tačiau pradėjus darbus nuomos sutarčiai pritarusi NŽT, o neretai ir prokurorai ima aiškinti, kad viskas neteisėta? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus (nuotr.).

– Tiesiog tarpusavyje nesuderinti du teisės aktai. Vienas jų – Vyriausybės nutarimas, kad žemė gali būti išnuomota tik esamiems statiniams eksploatuoti. Kitas – Žemės įstatymas, pagal kurį valstybei priklausantis išnuomotas sklypas turi būti naudojamas pagal paskirtį.

Niekas netrukdo paskirties pakeisti, dažniausiai tokia galimybė būna numatyta ir nuomos sutartyse. Paskirtį keičia savivaldybė, o NŽT tik pritaria tam. Mūsų supratimu, jei taip įvyksta, ir toliau turėtų galioti Žemės įstatymo nuostatos.

Tačiau prokurorai arba NŽT kartais imasi ginti viešąjį interesą vadovaudamiesi minėtu Vyriausybės nutarimu.

– Tas nutarimas galioja nuo 1999 metų, tačiau anksčiau tokių skandalų, kai pradėjus vykdyti projektus sutartis mėginama nutraukti, lyg ir nebuvo. Kodėl jie pasipylė pastaruoju metu?

– Teisės aktų traktavimas per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė. Galbūt tai susiję su sprendimu persvarstyti ankstesnės NŽT vadovybės sudarytas sutartis. Tikrai neguldyčiau galvos, kad visada viskas galėjo būti teisėta.

Bet dabartinė valstybės institucijų veiksmų kakofonija įrodo, kad investicijų planai gali būti nutraukti bet kada. Per pastaruosius metus buvo beveik dešimt atvejų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kai NŽT patvirtina numatomą sklypo naudojimo pakeitimą, o po kiek laiko atima sklypą, pavyzdžiui, dėl nenušienautos žolės, ar sumano, kad verslininkams skirtas per didelis sklypas.

Stebina ir tai, kad šiems institucijų „persigalvojimams“ negalioja jokie senaties terminai. Jiems nesvarbu, kad statybos jau įpusėjusios, kad dėl jų veiksmų sukuriama daugybė problemų susijusiems verslams – bankams, rangovams, nuomininkams, pirkėjams, viešbučių operatoriams.

Valstybė nusprendžia atimti sklypą iš įmonės, kuri turi visus leidimus ir jau pradėjusi investicijas, kad galėtų tą sklypą parduoti aukcione.

– Ar tiesa, kad nekilnojamojo turto projektus finansuojantys bankai pradėjo sunkiau dalyti paskolas, jei tokie objektai statomi iš valstybės išsinuomotoje žemėje?

– Tikrai taip. Bankai labai susirūpinę dėl pastarųjų įvykių, nes jiems ši rizika yra išvis nevaldoma. Jei nutraukiama nuomos sutartis, bankas apie tai net neinformuojamas.

Todėl finansuodami tokius projektus jie tikrai kelia daugiau reikalavimų ir numato papildomų saugiklių. Nes juk nežino, kada gali apsigalvoti valstybės institucijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?