Siekiant apsaugoti vandens telkinius, 2017-ųjų pavasarį ūkininkai bus kviečiami vykdyti veiklas, skirtas apsaugoti vandens telkinius nuo taršos, o dirvą – nuo erozijos. Norintys prisidėti prie aplinkai draugiško ūkininkavimo galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“.
Dalyvaudami šioje veikloje ūkininkai pagerintų bendrąją vandenų ir dirvožemio kokybę bei efektyviai prisidėtų prie kraštovaizdžio tvarkymo veiklų.
Sprendimas – aplinkai draugiškas ūkininkavimas
„Viena didžiausių vandens telkinių apsaugos problemų, su kuriomis yra susiduriama pastaruoju metu – jų eutrofikacija arba kitaip vandens „žydėjimas“. Tai procesas, kurio metu vyksta spartus vandens ekosistemos kitimas, sukeliamas tirpių azoto ir fosforo junginių pertekliaus. Svarbu pastebėti, kad vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padidėjimui.
Daugelis ekspertų pripažįsta, kad vieni iš didžiausių vandens telkinių teršėjų – neatsakingi ūkininkai, todėl atsakingas ūkininkavimas yra esminis uždavinys plėtojant žemės ūkio veiklą“, – sako Žemės ūkio ministerijos Aplinkos apsaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Neda Jakubauskienė. Jos teigimu, ūkininkai turėtų visokeriopai užtikrinti atsakingo ūkininkavimo principus ir vengti nesaikingo tręšimo – neretai žemės ūkyje naudojamos trąšos gali būti išplaunamos iš dirvožemio ir patekti į vandens telkinius.
Ribojant pesticidų, trąšų kiekį ir naudojant kiek įmanoma natūralesnes priemones, galima akivaizdžiai pagerinti dirvožemio būklę, taip mažiau prisidedant prie vandens telkinių taršos.
Paramos gavėjui svarbūs reikalavimai
Ūkininkai, norintys pereiti prie aplinkai draugiško ūkininkavimo ir taip prisidėti prie vandens telkinių apsaugos, pavasarį galės teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“.
Pareiškėjai gali kreiptis dėl išmokų, jei veiklą vykdo papildomoje 5–10 metrų pločio juostoje, kurioje ariamoji žemė verčiama ekstensyvaus naudojimo daugiamete pieva.
Įgyvendinant minėtą KPP priemonės veiklą, pareiškėjai įsipareigoja pirmaisiais priemonės vykdymo metais, iki liepos 1 d., ariamąją žemę, esančią šalia paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos, apsėti daugiametėmis žolėmis. Taip pat – nearti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, organinių (išskyrus tuos atvejus, kai ganomi gyvuliai) ir mineralinių trąšų, kartą per metus nušienauti iki privalomos pagal teisės aktus pakrantės apsaugos juostos.
Be to, paramos gavėjai turės įsipareigoti ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha įsipareigotame pagal priemonės veiklą plote. Taip pat svarbu pažymėti, kad vykdant šią veiklą ūkininkai turi stebėti, jog per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis neviršytų 170 kg / ha.
Remiamos veiklos „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ paramos dydis yra 221 Eur už ha. Tinkamas plotas, už kurį būtų mokama kompensacinė išmoka, turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, tačiau bendras tinkamas gauti paramą žemės ūkio naudmenų ir kitas plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ atitinkamas veiklas, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.
Išsamesnę informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapiuose (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
