Kol politikai kalba apie permainas, verslininkai skaičiuoja investicijas, kurių prireiks, jei bus nuspręsta keisti dabar veikiančią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą ir panašu, kad svarstyklės krypsta ne vartotojo naudai. Nors gyventojas galės stiklo tarą palikti taromate, jam teks pasukti galvą, kur dėti kitas stiklo atliekas, mat joms skirtų rūšiavimo konteinerių tie privačiose valdose, tiek prie daugiabučių namų veikiausiai neliktų. Įmonės, kurios šiuo metu užsiima atliekų tvarkymu įspėja, kad tokia plėtra gėrimų importuotojams ir gamintojams gali kainuoti maždaug 3 mln. eurų, o tai neabejotinai lems produkcijos brangimą.
Idėja gimė „valstiečių“ gretose
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė pateikė siūlymą į užstato sistemą įtraukti ir stipriojo alkoholio pakuotes.
Po pristatymo už projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 26 parlamentarai. Pritarus pasiūlymui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados ir prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 25 d.
Tokie valdančiųjų užmojai kelia nerimą šiuo metu stiklo pakuočių surinkimu užsiimančioms įmonėms. Jos skaičiuoja, kad į stiklo pakuočių surinkimo sistemą per pastaruosius trejus metus investuota daugiau 8,5 mln. eurų, už kuriuos įrengta ir 2017 metais planuojama naudoti virš 285 tūkstančių stiklo pakuočių surinkimo konteinerių individualiose gyvenamosiose valdose, o daugiabučių namų gyventojams stiklo pakuočių surinkimui visoje Lietuvoje pastatyta 9,4 tūkstančiai kolektyvinių konteinerių. Visoje Lietuvoje konteinerių aptarnavimu bei stiklo pakuočių surinkimu rūpinasi 42 atliekų tvarkymo įmonės.
Kas laukia lėšas investavusių verslininkų?
Verslininkai sunerimę, kad įgyvendinus siūlomą privalomo užstato sistemos išplėtimo projektą, iš esamos sistemos į užstato sistemą būtų perkelta apie 84 proc. visų vienkartinių stiklo pakuočių. Šiuo metu stiklo pakuotėms skirta surinkimo infrastruktūra sudaro 285 tūkst. individualių valdų konteinerių ir absoliuti dauguma 9,4 tūkst. kolektyvinių stiklo konteinerių, taptų iš esmės nebereikalingi dėl savo panaudojimo neefektyvumo ir brangumo.
Įdomu ir tai, kad diegiant naują stiklo taros surinkimo sistemą didelė šiuo metu veikiančių 42 Lietuvos atliekų tvarkymo įmonių verslo ir pajamų dalis būtų perduota brangesnei privalomo užstato sistemai. Ši permaina reikštų nemalonias žinias ir kitos produkcijos gamintojams: anksčiau pastatytų ir nebereikalingais tapusių stiklo konteinerių investicinius kaštus privalėtų padengti prie senosios atliekų surinkimo likę nariai.
Savivaldybės, ketinusios pasinaudoti Europos Sąjungos fondų priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, kuomet skiriama parama konteinerinių aikštelių ir konteinerių įsigijimui, tikina, kad dalyvavimas šiame projekte pakibo ant plauko, mat be planuojamų įrengti stiklo konteinerių paramos gavimas neįmanomas.
300 tūkst. rūšiavimo konteinerių taptų nenaudingi
„Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Gerda Vainoriūtė, paklausta, kokių nuostolių galėtų patirti atliekų surinkimo sektoriuje dirbančios įmonės, jei būtų išplėsta taromatų sistema, sakė: „Jei visų gėrimų stiklinė tara būtų perkelta į užstato sistemą, iš esmės tai reikštų vos 8 proc. geresnį stiklo žaliavos surinkimo rezultatą už šiuo metu fiksuojamą. Tačiau tokio menko pagerėjimo kaina kasmet taptų 11 mln. eurų papildoma finansinė našta verslui bei šių gėrimų brangimas galutiniam pirkėjui. Per penkmetį padarytos didžiulės investicijos į konteinerinės sistemos plėtrą taptų beprasmėmis, praktiškai nenaudingais taptų apie 300 tūkst. rūšiavimo konteinerių, kiltų rizika apriboti gėrimų importą ir netgi prarasti ES fondų paramą.“
Anot jos, užstato sistemos plėtros projektas ne vien apsunkintų rūšiavimo sąlygas gyventojams, tačiau ir diskriminuotų konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, kuri yra neišvengiama, siekiant įgyvendinti valstybines pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. „Depozito pakuotės sudaro tik apie 20 proc. visų į rinką išleidžiamų pakuočių, kurios turi būti surenkamos ir sutvarkomos. Didinant užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių apimtį, didėja rizika sumažinti gyventojų suinteresuotumą bei iniciatyvą dalyvauti konteinerinėje atliekų rūšiavimo sistemoje, kas neleistų įvykdyti nustatytų direktyvinių užduočių bei prieštarautų žiedinės ekonomikos principams“, – įsitikinusi G.Vainoriūtė.
Jei vis tik būtų priimtas siūlymas vyno ir stipriųjų gėrimų tarą surinkti specialiuose taromatuose, kokiomis negatyviomis pasekmėmis tai atsilieptų gyventojams? „Gyventojams privalomo užstato sistemos plėtra atsilieptų dvejopai: pirmiausia, finansiškai – brangtų tiek stiklinėje taroje parduodami gėrimai, tiek ir kitos prekės, pvz. pienas, mėsa, duona ir t.t. Antra, dabar prie namų stovinčiais stiklo konteineriais naudotis gali daugiau kaip milijonas lietuvių – rūšiavimui skirtų konteinerių aptarnavimas gyventojams papildomai nekainuoja. Vietoje to, kad ir toliau patogiai rūšiuotų savame kieme, šie gyventojai privalės kaupti dar daugiau butelių, juos vežti ar nešti į taromatus, ne visada esančius pakeliui ar šalia namų“, – kabėjo pašnekovė ir patikino, kad daug stiklo taros į užstato sistemą apskritai negalėtų būti priimama dėl savo skirtingos formos, tad gyventojams tektų dalį butelių nešti į taromatus, dalį mesti į konteinerius.
„Tai ne tik nepatogu, tačiau tikėtina, kad atsirastų dar daugiau besimėtančių duženų, nes taromatuose nepriimto butelio atgal į konteinerį niekas nebenuneš. Iš esmės, jei perkeltume stiklo tarą į depozito sistemą, rūšiuoti taptų nepatogu, brangtų atliekų tvarkymas ir didėtų kasdienių prekių kaina“, – prognozavo „Žalio taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė.
Užprogramuotas kainų kilimas?
Vis garsiau kalbama ir apie tai, kad pokyčiai rūšiavimo sistemoje atneš naują kainų kilimo bangą. Pasak pašnekovės, užstato sistema – viena brangiausių pakuočių atliekų tvarkymo sistemų ir yra kelis kartus brangesnė nei esama konteinerinė, todėl akivaizdžiai brango ir brangs tos prekės, kurios nuo 2016 m. pradėtos žymėti depozito ženklu. „Jei į užstato sistemą perkeltume stiklo pakuotes, brangtų ir jose parduodami gėrimai: įmonėms tektų investuoti į vis brangstantį atliekų tvarkymo administravimą bei į stiklo pakuočių pritaikymą užstato sistemos technologijoms. Ženkliai brangtų ir kitos kasdienės maisto ir ne maisto prekės (konservai, bakalėjos prekės, pienas, mėsa ir t.t.) Nuo 2013-ųjų metų Lietuvoje vyko labai sparti konteinerių infrastruktūros plėtra, kurios metu iš viso bus pastatyta 9,4 tūkst. kolektyvinių ir 285 tūkst. individualių konteinerių stiklo atliekoms surinkti. Iš planuotų 11 mln. eurų investuota jau 8,5 mln., o dabar pastatyti konteineriai iš esmės taptų nebereikalingi.“
Ne paslaptis ir tai, kad konteinerių pastatymo ir aptarnavimo kaštus privalėtų padengti įmonės, likusios dalyvauti konteinerinėje sistemoje. Ženkliai išaugusios išlaidos atsispindėtų kainose, vadinasi, stiklinės taros perkėlimą į brangesnę sistemą tektų apmokėti paprastam gyventojui.
„Projektą pasiūlę Seimo nariai dėsto, kad planuojama papildomai surinkti 50 – 60 tūkst. tonų stiklo atliekų per metus, tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka realybės: Lietuvoje iš viso išleidžiama 67,6 tūkstančiai tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkstančių tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar. Stiklo taros perkėlimas į užstato sistemą sąlygotų tik iki 4 tūkst. tonų daugiau surenkamų stiklo atliekų, t.y. 8 proc. geresnį rezultatą nei esamas dabartinis. Tokį patį surenkamų stiklo atliekų augimą planuojama pasiekti esamoje sistemoje, toliau sėkmingai vykdant konteinerių plėtrą. Individualiose valdose dalijamų rūšiavimo konteinerių praktika per pastaruosius dvejus metus parodė, kad buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas (sudarius tinkamas sąlygas) gali siekti 70 – 90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse gali siekti ir 90 – 100 procentų“, – apie politikų ruošiamus pokyčius kalbėjo „Žalio taško“ atstovė.
Rūšiavimo paskata – finansinė motyvacija
Seimo pritarimo savo teiktoms pataisoms sulaukusi V.Vingrienė mano, kad pokyčiai, nors ir pareikalausiantys papildomų išlaidų, bet reikalingi: „Pagrindinis tokių pokyčių privalumas – geresnis atliekų išrūšiavimas. Kaip matome – depozito sistema pasiteisino ir vos per metus turime net 70-ties procentų grįžtamumą, kitais metais prognozuojame – 90-ties, o per konteinerinę rūšiavimo sistemą jau daugelį metų nepasiekiame tokių rodiklių ir nepadidina žmonių ekologinio sąmoningumo. Atliekos bus pašalintos ir iš gamtos ir kartu tai bus žingsnis žiedinės ekonomikos paketo įgyvendinimo keliu, juk iki 2020 metų turime pasiekti visų atliekų perdirbamumo 50 proc. rodiklį „, – apie savo siūlymą kalbėjo ji.
Seimo narė įsitikinusi, kad praplėsta depozito sistema taps pažangesne priemone rūšiuojant: „Žmonių ekologinį sąmoningumą lengviau auginti, kai esama motyvacijos. Tai būtų tam tikro socialinio teisingumo aspektas: jei vieni žmonės nesivargina nueiti iki taromato ir išmesti, tai kiti tai padarytų ir dar užsidirbtų.“
Apie tai, kad verslo padarytos investicijos į šiuo metu veikiančią rūšiavimo sistemą taptų beprasmėmis ir tektų dar daugiau investuoti, politikė kalbėjo: „Įgyvendindami žiedinės ekonomikos paketą turime eiti (pirmyn – aut. past.) ir taip pat kažką aukoti. Jei dabar išsaugosime mažai efektyvią konteinerinio rūšiavimo sistemą tik dėl to, kad buvo investuota lėšų, o tuo tarpu turime efektyvesnę, tai silpnas argumentas. Turime mažinti į sąvartynus išvežamų atliekų kiekį iki dešimties procentų ir kuo mažiau šių atliekų turėtų patekti į komunalinių atliekų srautą.“
Už pokyčius teks susimokėti
Anot V.Vingrienės, šią ekologinę problemą spręsti būtina bet kokia kaina: „Jei tai daugiau kainuos, čia ne problema. Kol kas neturime kaštų analizės ir negalime pasakyti, kas geriau. Turime žvelgti į ateities perspektyvą, nes tai atsipirks – turėsime kokybišką žaliavą ir eisime pažangesniu keliu.“
Ar nelikus rūšiavimo gyvenvietėse koteinerių gyventojai nepradės kaupti atliekų, kurių paprasčiausiai nebus kur atsakingai išmesti? „Konteinerinis rūšiavimas neturėtų išnykti, tiesiog būtų retinamas konteinerių turinio išvežimas ir kaštai sumažės. Būtų pas gyventojus vykstama rečiau, bet visos duženos ir kitos stiklo atliekos būtų išvežamos“, – teigė politikė.
Paklausta, ar neteks už naujoves gyventojams susimokėti dvigubai – pakils atliekų tvarkymo kainos, nes keičiant sistemą prireiks naujų investicijų, o kartu savo kainas pakels ir produktų, kurie fasuojami stiklo taroje gamintojai, Seimo narė kalbėjo: „Į depozito sistemą jau įtraukėme ir skardines, ir silpnųjų alkoholinių gėrimų, alaus tarą, o dabar būtų įtraukta tik vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tara. Tad jei ir būs pabrangimas, tai alkoholinių gėrimų. Sulaukėme kritikos, kad pakėlus akcizą silpniesiems alkoholiniams gėrimams žmonės pereis prie stipriųjų, tai čia gal būtų išlyginamasis efektas... Nematau problemos, kad pabrangs stiprieji alkoholiniai gėrimai“, –šmaikštavo pašnekovė ir pridūrė, kad kalbos apie atliekų tvarkymo kainų kilimą yra spekuliacijos. „Gaila, kad viskas gula ant vartotojų pečių, nes iš teisų už pakuočių sutvarkymą turėtų mokėti teršėjai. Turime įvertinti kaštų naudos analizę“, – sakė politikė.
