Juodieji „Uber“ puslapiai: kompanija įsivėlė į rimtus skandalus

Neseniai „Uber“ supyko ir paskelbė, jog pavėžėjimo paslaugų platforma palieka Danijos rinką. Kompanija, kuriai vadovauja Travisas Kalanickas, nesutiko taikstytis su naujais reikalavimais, keliamais Danijoje veikiantiems taksi. Danai ėmė reikalauti, jog taksi automobiliuose turi būti davikliai, pranešantys, ar veikia saugos pagalvės, o taip pat – įrengti vaizdo kameras ir taksometrus.

Po to, kai kovo 24 d. Arizonoje, Tempės mieste, kompiuteriu valdomas „Uber“ bepilotis automobilis „Volvo XC90“ pateko į rimtą avariją, kompanija paskelbė pristabdanti tokių automobilių bandymus.<br>FRESCO NEWS/Mark Beach/Scanpix
Po to, kai kovo 24 d. Arizonoje, Tempės mieste, kompiuteriu valdomas „Uber“ bepilotis automobilis „Volvo XC90“ pateko į rimtą avariją, kompanija paskelbė pristabdanti tokių automobilių bandymus.<br>FRESCO NEWS/Mark Beach/Scanpix
Kompanija, kuriai vadovauja Travisas Kalanickas, nesutiko taikstytis su naujais reikalavimais, keliamais Danijoje veikiantiems taksi.<br>Reuters/Scanpix
Kompanija, kuriai vadovauja Travisas Kalanickas, nesutiko taikstytis su naujais reikalavimais, keliamais Danijoje veikiantiems taksi.<br>Reuters/Scanpix
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 8, 2017, 11:02 PM, atnaujinta Apr 14, 2017, 2:12 AM

Sprendimas išeiti iš Danijos rinkos – vienas nemalonesnių, tačiau ne pats nemaloniausias iš tų, kuriuos nuo šių metų pradžios tenka priimti brangiausiam Silicio slėnio startuoliui, rašo „Forbes“.

Štai bepilotis „Uber“ automobilis pateko į rimtą eismo įvykį. Dėl to teko kompanijai apsispręsti pristabdyti tokių automobilių bandymus.

Privatūs investuotojai „Uber“ vertina kone 70 mlrd. JAV dolerių, o kompanija veikia daugiau nei 70-yje šalių. Tačiau startuolis išgyvena vieną juodą dieną po kitos: pretenzijos plaukia ne tik iš vairuotojų ir konkurentų pusės, bet ir iš esamų bei buvusių „Uber“ darbuotojų. Pastaruoju metu kompanija sulaukė kelių ieškinių, tarp jų – ir iš „Google“ valdančios „Alphabet“, kaltinant „Uber“ technologijų vagystėmis. Kompanijos vadovybei teko viešai atsiprašyti.

Italai – itin griežti

Maža to, Italijos teismas šią savaitę, penktadienį, nusprendė šalyje uždrausti pavėžėjimo paslaugas teikiančios bendrovės „Uber“ veiklą, dėl esą jų kuriamos nesąžiningos konkurencinės aplinkos, informuoja „Reuters“.

Teismas nusprendė neleisti „Uber“ naudoti „Black“, „Lux“, „Suv“, X, XL, „Select“ ir „Van“ automobilių programėles išmaniesiems telefonams bei uždraudė reklamuoti savo paslaugas Italijoje.

Romos teismas priėmė tradicines taksi paslaugas teikiančioms kompanijoms palankų sprendimą – būtent jos ir pateikė ieškinį prieš „Uber“.

Tuo tarpu „Uber“ pareiškė esantys „šokiruoti“ šio sprendimo bei teigė, kad sprendimą apskųs.

Bepiločio „Uber“ automobilio eismo įvykis

Po to, kai kovo 24 d. Arizonoje, Tempės mieste, kompiuteriu valdomas „Uber“ bepilotis automobilis „Volvo XC90“ pateko į rimtą avariją, kompanija paskelbė pristabdanti tokių automobilių bandymus. Į šį eismo įvykį pakliuvo mažiausiai du žmonių vairuojami automobiliai, o „Uber“ bepilotis apsivertė ant šono.

Po nelaimės „Uber“ pranešė, jog per incidentą jų automobilyje keleivių nebuvo, tačiau ant priekinių sėdynių važiavo du operatoriai. Vietos policijos išvada tokia: bepilotis laikėsi eismo taisyklių, tačiau posūkyje jam kelio nedavė vienas iš nukentėjusiųjų. Laimei, per avariją rimtų traumų niekas nepatyrė.

Išsyk po avarijos kompanija laikinai, kol vyks tyrimas, sustabdė bepiločių automobilių bandymus visuose JAV taškuose: Kalifornijoje, Arizonoje ir Pensilvanijoje.

Tačiau jau po poros dienų „Uber“ pranešė, jog bandymai bus tęsiami. Tik tiek, jog Kalifornijoje kompanijos bepiločiai kol kas važinės be keleivių.

Anksčiau Kalifornijos valdžia aiškino, jog prieštarauja, kad bepiločiai taksi važinėtų judriais San Fransisko keliais, mat tokiems bandymams atlikti kiekvienam automobiliui reikia gauti atskirą leidimą, nes bepilotyje nėra už jį atsakingo vairuotojo. „Uber“ išdidžiai pareiškė, jog jokių papildomų licencijų neketina gauti, nes bandomuosiuose automobiliuose visuomet prie vairo sėdi vairuotojas, bet kurią sekundę galintis perimti mašinos valdymą. Tiesa, „Uber“ vis dėlto teko paklusti Kalifornijos valdžiai.

Prezidento ir vyriausiųjų vadybininkų išėjimas

Pavėžėjimo paslaugų platformos prezidentas Jeffas Jonesas, kuriam be kita ko keltas tikslas – pastatyti ant kojų sušlubavusį „Uber“ įvaizdį, kovo 20-ąją paskelbė paliekantis startuolį. Šaltinis kompanijoje britų transliuotojui BBC teigė, jog J.Joneso, naujoje darbovietėje išbuvusio vos pusmetį, atsitraukimas buvo itin netikėtas.

Leidinio „Recode“ šaltinis tvirtino, jog prezidento atleidimas daugiausia lemtas dėl to, jog kompanija siejama su seksizmu ir seksualiniu priekabiavimu.

Pats J.Jonesas aiškino, kad padėtis kompanijoje iš tiesų pasirodė esanti kur kas sudėtingesnė, nei jis įsivaizdavo, kai sutiko tapti „Uber“ prezidentu.

Apie tai, jog užtrenkia „Uber“ duris, kovo pabaigoje pranešė ir viceprezidentas Brianas McClendonas, kompanijoje atlikęs pagrindinį darbą vystant autopilotų technologijas. „Uber“ aiškina, kad B.McClendonas nutarė imtis politikos, o kompanijai padės kaip konsultantas.

Kiek anksčiau, kovo pradžioje, „Uber“ paliekantis paskelbė kitas viceprezidentas – Edas Bakeris, besirūpinęs produktais ir plėtra. Kartu su juo pavėžėjimo paslaugų platformą paliko ir IT saugumo specialistas Charlie Milleris. Pastarasis savo laimę ryžosi išbandyti Kinijos didžiausioje pavėžėjimo paslaugų užsakymo kompanijoje „Didi“. Į ją investavę rusų turtuoliai Ališeris Usmanovas ir Jurijus Milneris.

Šių metų vasarį „Uber“ vadovas T.Kalanickas privertė postą palikti viceprezidentą Amitą Singhalą, kaltinamą seksualiniu priekabiavimu.

Pretenzijos pačiam T.Kalanickui

Internete galima rasti vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip „Uber“ vadovas ginčijasi su paslaugą teikiančiu vairuotoju. Konfliktas kilo, kai vairuotojas T.Kalanickui pasiskundė prastomis darbo sąlygomis ir sumažintomis kainomis. Verslininkas mėgino gintis, tačiau prarado savitvardą.

„Kliedesiai. Kai kurie žmonės nenori prisiimti atsakomybės dėl savo problemų. Jie verčia kaltę kitiems. Sėkmės“, – liejo pyktį „Uber“ galva, trenkdama automobilio durelėmis.

Vėliau T.Kalanickas kompanijos tinklapyje paskelbė atsiprašymą dėl nederamo bendravimo su vairuotoju. „Pasakyti, kad man gėda – tai nieko nepasakyti“, – prisipažino verslininkas, atkreipęs dėmesį, jog situacija „vaizdžiai primena, kad privalau iš esmės keistis kaip lyderis ir išaugti“.

T.Kalanickui tenka atremti dar vieną kritikos bangą. Ši susijusi su tuo, jog verslininkas prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo konsultuojančiosios verslo tarybos.

Socialiniuose tinkluose imta „Uber“ vartotojus raginti palikti šią platformą ir rinktis jos pagrindinę konkurentę — LYFT. Tokio nepalankumo T.Kalanickas sulaukė dėl glaudžių ryšių su JAV prezidentu, kurio imigracijos politika kliūna daugeliui migrantų, dirbančių vairuotojais „Uber“ kompanijoje.

Po viso to „Uber“ vartotojams, suskubusiems panaikinti savo registraciją, išsiuntė laiškus, kuriuose tikino palaikanti jų su susirūpinimą, o vairuotojams, dėl D.Trumpo iniciatyvos patyrusiems žalą, pažadėjo išmokėti kompensacijas. Be to, vasario pradžioje T.Kalanickas paskelbė, jog palieka minėtą verslo tarybą. Verslininkas teigė, kad su JAV prezidentu trumpai aptarė imigracijos taisykles, pavadino jas problemiškomis bendruomenei, ir informavo amerikiečių lyderį, jog toliau nebebus tarybos narys.

Kaltinimai seksualiniu priekabiavimu ir seksizmu

Vasarį buvusi „Uber“ darbuotoja Susan Fowler savo tinklaraštyje paskelbė žinutę apie „keistus“ darbo metus pavėžėjimo paslaugų platformoje. Moteris pasakojo, jog tiek ji, tiek kitos jos kolegės patyrė bendradarbių vyrų seksualinį priekabiavimą, tačiau startuolio vadovybei tai buvo nė motais. S.Fowler pasakojo, jog pasiūlymo intymiems santykiams iš vieno vadovų ji sulaukė jau pirmąją darbo dieną. Pasiūlymas atskriejo per vidaus pokalbių programėlę.

Po viešos moters išpažinties T.Kalanickas nurodė nedelsiant imtis vidaus tyrimo.

„Recode“ žurnalistė Kara Swisher išsiaiškino, jog kaltinimų seksualiniu priekabiavimu A.Singhalui būta ir jo ankstesnėje darbovietėje „Google“, tačiau, darbindamasis „Uber“, jis apie tai nutylėjo.

Tą patį mėnesį dienraštis „The New York Times“ paskelbė tyrimą apie vidaus kultūrą pavėžėjimo paslaugų platformoje, remdamasi pašnekesiais su 30-ia buvusių ir esamų startuolio darbuotojų, o taip pat ir jų darbiniais susirašinėjimais bei pasitarimų įrašais.

Visi pokalbininkai pasakojo apie paskirus agresijos proveržio atvejus ir spaudimą. Be to, dienraštis paskelbė, jog per kompanijos vakarėlius vartotas kokainas, o vieną vadybininkų atleido už kabinėjimąsi prie bendradarbių. Leidinys taip pat priminė T.Kalanicko interviu, duotą 2014 m. žurnalui GQ. Jame verslininkas savo projektą pavadino „Boob-er“, nes jis padėjo privilioti moterų.

Valdžios žmonių apgavystės

Kovo pradžioje „The New York Times“ sužinojo, kad „Uber“ ne vienerius metus, pasitelkusi programą „Greyball“, slapta rinko asmeninius valdžios atstovų duomenis tose šalyse, kur kompanijos veikla ribojama ar netgi draudžiama.

Speciali programinė įranga, pasitelkdama tam tikrus algoritmus ir duomenų analizę, ištiria, ar konkretus mobiliojo „Uber“ priedo vartotojas gali būti susijęs su valdžios atstovais. Taip vairuotojai gali ignoruoti pavėžėjimo paslaugas užsisakančių tam tikrų asmenų iškvietimus.

Kompanija neneigė iš tiesų naudojanti „Greyball“, tik aiškino, jog šios programos tikslas – kovoti su nesąžiningais klientais, nesilaikančiais taisyklių ar keliančiais grėsmę vairuotojams. Vis dėlto „Uber“ davė žodį „Greyball“ daugiau nebenaudoti.

Praėjusių metų gruodį kompanija taip sulaukė pretenzijų dėl nekorektiško sekimo sistemų pasitelkimo. Buvęs „Uber“ saugumo tarnybos darbuotojas Wardas Spangenbergas kompaniją padavė į teismą. Anot leidinio „Reveal“, W.Spangenbergas kaltina „Uber“ tuo, jog ši naudojo vidaus sistemas, kad stebėtų keleivius politikus, garsenybes ar netgi darbuotojų pažįstamus.

Buvęs „Uber“ darbuotojas tikino, jog grėsmė kyla visų asmenų, besinaudojančių pavėžėjimo paslaugų platforma, duomenims.

Istorija kartojasi: dar 2014 m. „Uber“ įsuko skandalas, kai paaiškėjo, jog, pasitelkę programą „God View“, kompanijos darbuotojai realiuoju laiku sekė visus keleivius.

W.Spangenbergo teigimu, po sąmyšio kompanija pasitelkė kelias priemones, kad tokių duomenų pasiekiamumas nebūtų toks primityvus, bet vėliau funkciją tiesiog pervadino į „Heaven View“.

„Alphabet“ ieškinys dėl technologijų vagystės

Vasario pabaigoje „Alphabet“ padalinys „Waymo“, kuriantis autonominius automobilius, kompaniją „Uber“ padavė į teismą. „Waymo“ kaltina „Uber“ startuolį ir jo padalinį „Otto“ pavogus komercines paslaptis, kurios jau buvo patentuotos.

„Waymo“ reikalavo teismo uždrausti „Uber“ naudoti pavogtas technologijas bei grąžinti nušvilptus duomenis.

„Alphabet“, kuri valdo „Google“, aiškina, jog jos buvęs samdinys, inžinierius Anthony Lewandovski, įkūręs „Otto“, kurią už 680 mln. JAV dolerių nupirko „Uber“, pavogė 14 tūkst. slaptų dokumentų. Jų turinys siejamas su autonominių automobilių sistemų kūrimu.

Apie vagystę „Waymo“ sužinojo per atsitiktinumą, mat A.Lewandovski siuntė laišką, adresuotą „Otto“, tačiau netyčia laiško kopiją nusiuntė ir buvusiam darbdaviui.

„Alphabet“ skaičiuoja, jog technologijų vagystė „Otto“ davė 500 mln. JAV dolerių naudos. Tiek kompanija sutaupė neeikvodama laiko ir lėšų savoms technologijoms kurti ir bandyti.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ skelbė, jog „Waymo“, kurdama lazerinio skaitytuvo sistemą autonominiams automobiliams valdyti sugaišo septynerius metus, kai tam pačiam darbui atlikti „Otto“ užteko vos devynių mėnesių.

Darbuotojai prarado tikėjimą kompanija

Kovo pradžioje „Financial Times“ pranešė, jog akivaizdžiai daugėja žmonių, pageidaujančių iškeisti darbą „Uber“ į karjerą kurioje kitoje darbovietėje. Leidinio apklausti specialistai atkreipė dėmesį, jog pretendentai mėgina susirasti naują darbą, nes prarado pasitikėjimą kompanija ir jos vadovais, pastaruoju metu vis įsukamais į skandalus. Per pastarąsias savaites darbuotojų, norinčių palikti „Uber“, skaičius išaugo 5-10 procentų. Tai ypač tapo akivaizdu po publikacijų apie nebaudžiamą seksualinį priekabiavimą ir seksizmą.

Laikraštis atkreipė dėmesį, jog tokie darbuotojai nusiteikę net ir atsisakyti savo opcionų „Uber“ akcijoms, kurios jiems galėtų atnešti šimtus tūkstančių ar net milijonus dolerių. Anot „Financial Times“, panašu, jog „Uber“ atideda išėjimo į biržą momentą ir siekia tai padaryti kiek įmanoma vėliau. Tad startuolio darbuotojai jaučia, jog dar ilgai nieko iš akcijų neuždirbs. Galiausiai ir pats T.Kalanickas 2016 m. CNBC teigė, jog tai ketina padaryti kiek galima vėliau.

Leidinio pašnekovai pasakojo, jog būtent dėl opcionų anksčiau būdavo itin sudėtinga persivilioti asmenis, dirbančius „Uber“.

„SCGC Executive“ prezidentas Guillaume'as Champagne'as kalba atvirai: „Paprastai žmonės tik atėję dirbti į „Uber“ suvokia, kur jie pateko. Tai kompanija, su itin gyva investicinio banko tipo kultūra, kurioje dominuoja vyrai“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.