Nerimaujant, kad jos tuoj apskritai nebeliks, siūloma ES lėšų nebešvaistyti teistiems asmenims.
Ūkininkai baksnoja į buvusius valdžioje. Esą per porą metų, kol Darbo partija šeimininkavo Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), buvo panaudota kone 75 proc. visų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) lėšų.
Anot ūkininkų, ankstesnė ŽŪM vadovybė buvo suinteresuota per kuo trumpesnį laiką išdalinti kuo daugiau paramos pinigų.
Nori didinti barjerą
„Konkurencija dėl paramos – milžiniška. Iki 2020-ųjų dar daug laiko, o pinigų – krislas. Tad reikia, kad paramos pagaliau gautų tie ūkiai, kurie niekada jos neturėjo. Tai padaryti įmanoma atsijojant tuos asmenis, kurie piktnaudžiavo parama.
Būta daugybės atvejų, kai, pasinaudojus ES lėšomis, buvo skelbiami tyčiniai bankrotai.
Bet vėl keliami feniksai iš pelenų ir vėl siekiama paramos. Ir net jos gaunama“, – kalbėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas, Druskininkų svivaldybėje, Jovaišiuose, ūkininkaujantis 33 metų Antanas Vailionis.
Jaunųjų ūkininkų nuomone, paramos neturėtų gauti nei fiziniai, nei juridiniai asmenys – tie žmonės ar įmonės, kurių vadovai ir didieji akcininkai yra teisti už finansinius nusikaltimus.
„Paramos trūksta ūkininkaujantiems nenašiose žemėse, trūksta ir ekologiškai ūkininkaujantiems. Tačiau pilna tokių tariamų ūkininkų, kurie padaro nusikalstamą veiką ir vėl gauna ES paramos.
Visa bėda, kad galimai jie turi ryšių įvairiose valdžios institucijose ir gauna slaptos informacijos. Jie išsinuomoja laisvus valstybinės žemės plotus, juose nedirba taip, kaip pridera, bet kažkaip išvengia patikrų.
Ir mano krašte yra žmonių, kurie išsinuomotus, tačiau neįdirbtus plotus apsėja grikiais, o rudenį jų net nenukulia, tiktai pralekia su smulkintuvu ir pasiima paramą. Juk tai ne kas kita kaip ES lėšų grobstymas“, – kalbėjo A.Vailionis.
Gali lemti ir praeitis
Jaunieji ūkininkai nenuleidžia rankų. Jie surašė raštą žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui, kad jis atkreiptų dėmesį į paramos gavėjų praeitį.
Pasak A.Vailionio, skiriant paramą ir mažinant korupciją praverstų papildomi apsaugos mechanizmai.
„Būtų tikslinga neleisti įtariamiesiems, kaltinamiems ir nuteistiems už finansinius nusikaltimus asmenims dalyvauti ES lėšomis remiamose programose“, – rašoma prašyme.
Pasak B.Markausko, jis – ne prieš, kad vertėtų sugriežtinti projektų atrankos kriterijus – išmesti iš ES paramos sąrašų teistuosius.
„Tačiau reikėtų išgryninti šią nuostatą, pavyzdžiui, paramos neturėtų gauti asmenys, teisti už finansinius ar ekonominius nusikaltimus ir jeigu tas teistumas dar nėra pasibaigęs. Tačiau, tarkim, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus tokios sankcijos būtų per griežtos.
Svarbu ir tai, jog visiems žmonėms toks reikalavimas netaptų našta, – kad pati Nacionalinė mokėjimo agentūra galėtų gauti informaciją apie paramos prašytojų praeitį“, – sakė B.Markauskas.
Kadangi KPP parama senka, jos taisyklės jau yra taip pakeistos, kad ji pasiektų kuo daugiau ūkininkaujančių žmonių, nors ir mažesniais kiekiais.
„Smarkiai sumažinome didžiausią paramos sumą, tenkančią vienam projektui, – nuo 200 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.
Sutarėme ir dėl to, jog likusius pinigus pamažu skirstysime, kad užtektų tiems likusiems metams.
Daugiau dėmesio atiteks ir gyvulininkystei, nes šioje ūkio srityje vis dar daug sunkumų. Todėl yra numatytas vienas paraiškų rinkimas fermų statiniams ir jų įrangai, pavyzdžiui, melžimo robotams arba aparatams, mėšlo transporteriams ir kitai įrangai“, – kalbėjo ministras.
Tikrina, bet ne visada
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovės Vaivos Kovaliūnienės, agentūra ūkininkų siūlymui pritaria.
„Tai, ar paramos siekiantieji nėra teisti, NMA ir šiuo metu tikrina vertindama paraiškas. Tačiau tiktai tokiais atvejais, jeigu tai numatyta paramos priemonės įgyvendinimo taisyklėse“, – sakė V.Kovaliūnienė.
Ar žmogus nėra teistas, tikrinama peržiūrint Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento pateikiamą įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų duomenų registrą.
Ar paskui paramos gavėjus nesivelka teistumo šleifas, šiuo metu tikrinama skiriant paramą žuvininkystės sektoriui.
Pavyzdžiui, šis atrankos kriterijus numatytas vertinant paraiškas, kuriose lėšų prašoma pagal priemonę „Gamybos ir prekybos planai“.
Jos taisyklės numato, jog parama neskiriama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, liudijantis, kad pareiškėjas sukčiavo naudodamasis Europos žuvininkystės fondo ar Europos jūrų reikalų žuvininkystės fondo parama.
Ar pareiškėjas nėra padaręs tam tikrų nusikalstamų veikų, tikrinama ir skiriant paramą projektams pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“.
Iš poros milijardų liko tik milijonai
Iš viso Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai įgyvendinti buvo skirta 1,977 mlrd. eurų paramos lėšų. Per 2014–2016 metus paskirstyta kone 1,3 mlrd. eurų. Tad iki pat 2020-ųjų teks tenkintis 677 mln. eurų paramos likučiu.
Yra keletas paramos sričių, kur lėšų liko itin nedaug. Pavyzdžiui, iš viso jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo 64,7 mln. eurų, per 2014–2016 metus iš jų jau paskirstyta 50 mln. eurų.
Paramos smulkiesiems ūkiams buvo skirta 16,8 mln. eurų, per pastaruosius porą metų jos jau išdalinta 16,62 mln. eurų, tad realiai šis krepšelis jau tuščias.
Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki šiol paramos investicijoms į žemės ūkio valdas buvo prašoma 544,6 mln. eurų, patvirtinta 327 mln. eurų, o tai sudaro 53 proc. skirtų lėšų.
