VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas teigia, kad šalies gyventojai įprato naudotis taromatais, todėl tuščios gėrimų pakuotės rečiau atsiduria pakelėse, rečiau paliekamos paežerėse, tad mažiau teršia gamtą.
„Pirmųjų metų rezultatai pranoko lūkesčius. Gyventojai grąžino daugiau negu 74 procentus į rinką išleistų pakuočių. Tai rodo, kad permainos buvo labai reikalingos ir lauktos“, – teigia G. Varnas. Pasak USAD vadovo, pernai gyventojai grąžino 415 milijonų vienkartinių gėrimų pakuočių ir šis skaičius atskleidžia, kaip keičiasi lietuvių mąstymas, požiūris į aplinką ir švarą.
Vis dėlto G. Varnas pripažįsta, kad gyventojams dar yra kur patobulėti – pavyzdžiui, visiškai ištuštinti pakuotę, kad ji neskleistų kvapo taros surinkimo vietose. Tokiu būdu pakuočių grąžinimo procesas bus malonesnis visiems.
Ar per metus lietuviai perprato užstato sistemą ir išmoko naudotis taromatais?
Nereikėjo nė metų. Pirmasis milijonas butelių taromatais buvo surinktas nepraėjus nė mėnesiui nuo starto. Nuo tada surenkamų pakuočių skaičiai nuolat augo. Gėrimų pardavimai ir vartojimas padidėja vasarą, galbūt todėl liepa pernai buvo rekordinis mėnesis – surinkta 59 milijonai pakuočių.
Vien Vilniaus gyventojai per 2016 metus grąžino daugiau negu 96 milijonus skardinių ir butelių, o kauniečiai – 53 milijonus. Apskaičiavome, kad vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 150 priduotų pakuočių.
Startui ruošėmės ilgiau negu pusantrų metų. Planavome, kad per pirmuosius veiklos metus surinksime ir sutvarkysime apie 64 proc. į rinką išleistų skardinių ir butelių. Tačiau į sistemą sugrįžo daugiau nei 74 procentai. Vadinasi, visuomenė aktyviai priėmė naujovę, prisidėjo prie pokyčių, ėmė labiau rūpintis savo aplinka ir švara.
Kiek taromatų šiuo metu veikia Lietuvoje?
Visoje šalyje veikia per 1000 taromatų, o daugiau nei 1800 mažesnių parduotuvių tara surenkama rankiniu būdu.
Didesnėse prekybos vietose taromatai įrengti ne parduotuvės viduje, o jos prieigose, specialiuose kioskuose. Jie veikia tokiu pačiu darbo laiku, kaip ir ta parduotuvė. Prie jų patogu privažiuoti automobiliu, priduoti didesnį kiekį taros.
Priminkite, kas vyksta grąžinus buteliuką ar skardinę į taromatą?
Modernūs įrengimai automatiškai išrūšiuoja tarą, metalines ir plastikines pakuotes supresuoja. Tada krovinys keliauja į skaičiavimo centrą, kur pakuotės yra suskaičiuojamos ir paruošiamos perdirbti. Skaičiavimo centras kasdien gali apdoroti iki 2 mln. vienkartinių pakuočių.
Užstato grąžinimo sistema yra maksimaliai automatizuota. Taip taupoma darbo jėga parduotuvėse, kadangi darbuotojams nereikia rankomis surinkti taros, skaičiuoti, dėti butelių į dėžes. Pakuotes taromatai rūšiuoja automatiškai įvertinę pakuotės svorį, atpažinę formą ir brūkšninį kodą.
Kokie yra gyventojų atsiliepimai?
Visuomenės švietimui skiriame daug dėmesio. Pirkėjai šiandien jau lengvai atpažįsta šūkį „Grąžinti verta“ ir stilizuotą raidę D – užstato ženklą ant pakuotės. Taip pat domimės vartotojų patirtimi: ar naudotis sistema patogu, ar informacija pateikiama suprantamai, ar patalpa yra švari ir tvarkinga.
Pernai atlikta reprezentatyvi „Vilmorus“ nuomonės apklausa parodė, jog beveik 98 proc. apklaustųjų žino, kad galima priduoti plastikinę, skardinę ir stiklinę tarą, pažymėtą užstato ženklu. Apskritai, užstato sistemą labai gerai arba gerai vertina net 78,2 proc. gyventojų.
Ar lietuviams dar yra kur tobulėti?
Kuriant ir tobulinant užstato administravimo sistemą teko lankytis kitose Europos šalyse. Skandinavijos šalių, Estijos pavyzdžiai mums tapo gairėmis, kur turime eiti. Džiugu, kad pagal grąžinamos taros kiekį ir rezultatus niekuo nenusileidžiame valstybėms, kurias startuodami laikėme savo pavyzdžiais.
Vis dėlto dar skiriamės nuo kitų europiečių. Jų požiūris į aplinką – atsakingesnis. Pavyzdžiui, suomis ar švedas niekada nenumes ant žemės maišelio, kuriuo į taromatą atnešė pakuotes, jo priduoti buteliai ir skardinės bus visiškai ištuštinti. Tai – aukštos kasdienės kultūros ženklas.
Skandinavijos šalyse taip pat atkreipiau dėmesį, kad taromatų patalpos švarios ir neskleidžia stipraus kvapo, nei prieigose, nei viduje nesimėto šiukšlės. Mano manymu, taros surinkimo vietos atspindi visuomenės požiūrį į savo aplinką, atsakomybę už bendrą turtą, kuriuo visi gali naudotis.
Ar matote išeitį?
Atėjo laikas pereiti į naują sąmoningumo lygį – ne tik nešiukšlinti, bet ir pagalvoti apie tai, kad pats taros grąžinimo procesas būtų malonus visiems. Todėl raginčiau nepalikti gėrimų likučių taroje, o pakuotes grąžinti su kamšteliais.
Apskritai tikiuosi, jog užstato sistema skatina labiau rūpintis savo gamta – rūšiuoti buitines atliekas, panaudotas elektronines atliekas išmesti į tam skirtus konteinerius, padangas atvežti į padangų surinkimo aikšteles.
Brandus ir atsakingas požiūris į savo aplinką atsiranda tada, kai kiekvienas visuomenės narys supranta, kad net ir nedideliu savo indėliu gali prisidėti prie bendros visų gerovės kūrimo.
