Dalis aktyviausiųjų jau ėmėsi šias idėjas įgyvendinti. Balandžio pabaigoje paskutiniam pasitarimui susitikę bendruomenių mentoriai dalinosi savo įspūdžiais ir patarimais, kas labiausiai motyvuoja aktyviai įsitraukti į bendruomeninį verslą ir kokias savo problemas kaimo gyventojai sprendžia beužsimezgančiu verslu.
Daugiausia motyvacijos įkvėpė logotipas
Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektų vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė, paskutinį projekto veiklos mėnesį dirbo su trimis aktyviausiomis bendruomenėmis Mažeikių rajone.
Viena iš Urtės kuruojamų bendruomenių – Leckavos, nutarusi teikti higienos paslaugas, o pradėti nuo indėniškos pirties ir kavos muilų gamybos. Padedami savo mentorės bendruomenės nariai išgrynino idėją savo logotipui. Jame skelbiama: „LEC! Kavos muilai“.
„Netikėtai pamačiau, kaip logotipas motyvuoja, paskatina su naujomis jėgomis imtis veiklos, – sakė U. Žukauskaitė-Zabukė. – Manau, jog ateityje socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction“ dalis lėšų galėtų būti skirta kiekvienai komandai sukurti profesionalų logotipą. Šiuo logotipu bendruomenė labai džiaugiasi ir didžiuojasi“.
Kita iniciatyva - Ukrinų obuolių sūriai. Kartu su bendruomenės nariais nutarta, kad reikia orientuotis ne tik į Lietuvos, tačiau ir į užsienio rinkas, todėl sūrių pakuotė bus pritaikyta dovanoms, šalia šių produktų atsiras dar keli, pagaminti Mažeikių rajone. Tokį gėrybių krepšelį galima dovanoti kaip dovaną, parvežti lauktuvių. Mažeikių savivaldybė įvairioms dovanoms planuoja įsigyti 100 tokių krepšelių per metus.
U. Žukauskaitė-Zabukė pasakojo, jog Ukrinų bendruomenė laiku pastebi atsivėrusias naujas galimybes. Pavyzdžiui, beužsidarant mokyklai jie rimtai svarsto pradėti teikti maitinimo paslaugas, nes visa mokyklos įranga lieka riogsoti be veiklos, o kartu dauguma darbuotojų lieka be darbo.
Trečioji iniciatyva - Viekšnių vaikų dienos centras, kurio nariai planuoja pasiūlyti įvairias paslaugas senjorams ir neįgaliesiems. Šiuo metu centras derasi su savivaldybe, kokias paslaugas galėtų jai teikti, kokias paslaugas savivaldybė būtų suinteresuota pirkti.
Savivaldybės nežino, kiek joms kainuoja socialinės paslaugos
„Savivaldybės turi organizuoti viešuosius pirkimus, kad galėtų pirkti iš socialinio verslo. Tačiau kol kas jie nelabai įsivaizduoja, nuo ko pradėti. Savivaldybės turi įsivertinti savo teikiamų socialinių paslaugų kainas, kol kas jie nežino savo teikiamų paslaugų savikainos. Kai suskaičiuos, paaiškės ir kokias įkainiais perduoti paslaugas vykdyti bendruomenėms, socialiniam verslui, ar verta tai daryti“ – po kelių mėnesių bendravimo su savivaldybe ir vietos veiklos grupe sakė U. Žukauskaitė-Zabukė.
Bendruomenių mentorė teigė labai gerai išmokusi vieną pamoką: mentorius turi būti labiau komandos narys, nei mokytojas. Jei tiesiog išdėstysi verslo kūrimo taisykles ir lauksi, kol bendruomenė pradės veikti, rezultato gali tekti laukti pernelyg ilgai.
Akseleratoriuje „Socifaction“ aktyviai dalyvavo Vilkaviškio regionas. Šiame miestelyje būsimiems socialiniams verslams padėjusi Simona Laiconaitė jį pasirinko perskaičiusi konkurse dalyvaujančių bendruomenių idėjas. Ją nustebino vietinių aktyvumas bei orientacija į socialinę naudą bendruomenei.
Lakštučių kaimo bendruomenė šiek tiek nusivylė, kai buvo uždaryta jų biblioteka. Bendruomenė nutarė vietoje jos įkurti diens centrą, kurį jau lanko 15 vaikų.
„Ateityje planuojama čia taip pat įrengti kavinę ar restoraną – kad atsirastų įdarbinimo galimybė vietos moterims. Kavinė teiktų ir išvažiuojamojo maitinimo paslaugą,“ – bendruomenės idėją paaiškino S. Laiconaitė.
Pasukus galvą atrasta ir dar viena galimybė – netoliese stūkso Marijampolės pataisos namai, kurie taip pat nuolat ieško maisto tiekėjo.
„Turime netgi minčių tiekti karštą maistą atokiose vietose gyvenantiems, savimi nebegalintiems pasirūpinti senoliams,“– sakė S. Laiconaitė.
Pašnekovė teigė, kai kaimiškos vietovės gyventojams nereikėjo ilgai dėstyti, kaip veikia verslas ar papildomai jų motyvuoti. Tačiau iš pradžių jiems buvo sunku suprasti socialinio verslo esmę: juk iki šiol egzistavo tik nevyriausybinė-projektinė veikla arba komercinis verslas.
„Nėra ko slėpti: bendruomenių socialiniams verslams numatoma didžiulė parama – ir tai yra papildomas motyvatorius kažką kurti,“ – sakė S. Laiconaitė.
Jau sukūrė verslą, bet nori padėti ir kitiems
Vienas aktyviausių Vilkaviškio bendruomenės narių, socialinis inovatorius, vietos verslininkas Žilvinas Gelgota, kartu su Karalkrėslio bendruomene nusprendė sukurti platformą, kurioje bus parduodami Vilkaviškyje ir aplink jį pagaminti produktai ir paslaugos.
„Tikslas – tiesiog padėti parduoti tuos socialinio verslo produktus, kurie jau šiandien sukurti ir kurie dar atsiras ateityje. Mūsų bendruomenė jau vykdo bendruomeninį verslą – įkurta Karalkrėslio kepyklėlė. Savo produktus parduodame mugėse, turguje, vietoje. Matome, kad šalia kepyklėlės produktų galėtumėme pardavinėti ir kitus, tokiu būdu pagelbėdami kitoms bendruomenėms,“– sakė Ž. Gelgota.
„Ši veikla orientuota į visą regioną, – paaiškino S. Laiconaitė. – Kalbame ne tik apie maisto produktus, bet ir apie amatininkus, kurie gamina išskirtinius baldus. Jie yra nuostabūs meistrai, tačiau neturi gerų komunikacijos su klientais įgūdžių. Tiesą sakant, ir rinka yra maža, nėra daug žmonių, turinčių perkamąją galią. Visi svajoja savo produktą parduoti į didmiesčius.“
Ž. Gelgota teigė, jog kepyklėlei gana gerai sekasi, tačiau įgyvendinus sumanymą sukurti bendrą Vilkaviškio produktų platformą, pardavimai greičiausiai pasiektų ir Kauną.
Vilkaviškiečiai taip pat svarsto susikurti savo prekės ženklą.
„Juo būtų žymimi produktai, kuriuos žmonės būtent Vilkaviškio rajone pagamino ir parduoda. Ne parsisiuntė iš Kinijos ir mėgina perparduoti. Norime padėti parduoti tiems, kurie patys gamina, kuria,“ – paaiškino pašnekovas.
Pavyko sukurti 2 darbo vietas
Ž. Gelgota dėkojo „Socifaction“ mentorei Simonai Laiconaitei, kuri paspartino idėjos vystymąsi, padėjo nupiešti „bendrą vaizdą“, pasitikrinti idėjos aktualumą, išsiaiškinti, kuriose srityse labiausiai reikės pagalbos ateityje.
Pašnekovas žino, jog jau egzistuoja socialinio verslo produktus parduodanti platforma „Think So“ ir kaime pagamintus produktus miestiečiams lengviau rasti padedanti svetainė kaimasinamus.lt. Todėl bendruomenė sprendžia, ar kurti visiškai atskirą platformą, ar įsijungti į jau egzistuojančias su Vilkaviškio prekės ženklu.
Taip pat svarstoma gauti lėšų mobilios transporto priemonės įsigijimui. Socialinio verslo pelnas reinvestuojamas į bendruomenę, į aktualios užimtumo problemos sprendimą.
„Mūsų tikslas buvo paprastas – sukurti bent kelias darbo vietas kaime. To ir pasiekėm – šiuo metu kepyklėlėje dirba 2 darbuotojai. Kol kas visas pelnas investuojamas į pačią veiklą, tačiau ateityje, žinoma, diskutuosim apie pelno paskirstymą,“ – sakė pašnekovas.
Bendruomenė ruošia paraišką projekto įgyvendinimui, kurią teiks Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupei. Vasarą bus rengiamas verslo planas, o realus idėjos įgyvendinimas prasidės kitąmet.
