Sumaištis kilo dėl TVOU orlaivių leidimosi ir kilimo tako rekonstrukcijos, kuri buvo suplanuota intensyviausiu turizmo sezono metu.
TVOU orlaivių kilimo ir leidimosi takas bus rekonstruojamas ir tuo metu nebus vykdoma aviacinė veikla nuo liepos 14 d. vidurnakčio iki rugpjūčio 17 d. 23 val. 59 min., nors jau dabar kalbama, kad darbai gali užtrukti ilgiau.
Išvis atsisakė skrydžių
Vos paskelbus apie uždaromą oro uostą sulaukta neigiamos reakcijos tiek iš verslo, užsiimančio turizmu Vilniuje ir visoje šalyje, tiek iš užsienio aviakompanijų.
Karštligiškai išeities ieškoję aviatoriai priėmė sprendimą arba perkelti skrydžius į Tarptautinį Kauno oro uostą, arba išvis atsisakyti Vilniuje vykdytų skrydžių.
Kaip sakė Lietuvos oro uostų įmonės (LTOU), valdančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, atstovai, rekonstrukcijos laikotarpiu skrydžių iš Vilniaus į Kauną neperkelia airių oro bendrovė „Ryanair“ ir baltarusių „Belavia“.
Dar vienas smūgis: siūlomų krypčių iš Lietuvos rekordininkė „Ryanair“ skrydžius iš Vilniaus stabdo kur kas anksčiau – ne liepos 14-ąją, o nuo pat mėnesio pradžios.
Airiai neskubės į Vilnių sugrįžti – airių bendrovės orlaiviai iš Lietuvos sostinėje vėl kils ir leisis tiktai rugsėjį. Juolab yra dvejonių, kad remontas nebus baigtas laiku.
Kaune nesileis ir „Belavia“ orlaiviai, tad nebeliks kasdienio oro susisiekimo su Baltarusija.
Tačiau iš Palangos oro uosto vietoj dviejų savaitinių skrydžių į Minską atsiras trys.
Kitos oro bendrovės savo orlaivius nukreips į Kauną.
Skristi – per brangu
TVOU kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcija privertė keisti planus emigrantus. Vieni savo keliones suplanavo prieš ar po rekonstrukcijos, o kiti išvis atsisakė vasaroti gimtinėje.
Tai, kad nebus galima nusileisti Vilniuje, nėra pagrindinė kylančios panikos priežastis.
Kur kas svarbiau tai, kad dėl „Ryanair“ sprendimo skrydžių iš Vilniaus neperkelti į kurį nors kitą Lietuvos oro uostą ir bilietai bus kur kas brangesni.
Londone gyvenantis lietuvis Jonas nekantriai laukia liepos 14-osios – tądien su gimnazija atsisveikins jo broliai. Tiesa, norą grįžti į Vilnių jų išleistuvių proga apmalšino bilietų paieškos. Pigiausia, ką jam pavyko surasti, – 250 eurų už kelionę į priekį ir atgal.
„Tiesa, keliauti nuo Londono iki Vilniaus su persėdimais man tektų 20 valandų“, – griaunamus planus pridengti šypsena mėgino Jonas.
Didžiojoje Britanijoje jis gyvena jau ne vienus metus ir į tėvynę grįžta nuolat, tačiau jam niekada neteko susidurti su tokia absurdiška situacija.
Dubline jau keliolika metų gyvenanti Rūta taip pat keitė planus – moteris šią vasarą į gimtąjį Panevėžį neatskris: „Man jokio skirtumo, kur skristi – į Vilnių ar Kauną, tačiau atostogų planus teko keisti dėl išaugusių bilietų kainų.
Niekada gyvenime vasarą neteko mokėti tiek, kiek dabar.“
Ji ieškojo bilietų rugpjūčio pradžiai, nes norėjo Lietuvoje švęsti savo gimtadienį. Tačiau toks noras išblėso, kai sužinojo, kad skristi su persėdimais į Kauną kainuotų 550 eurų.
Vilniaus oro uoste šią savaitę sutikta Asta skrido į Londoną – ji ten gyvena jau daugiau kaip penkerius metus.
Kartu su šia moterimi vyko ir dvi pagyvenusios giminaitės.
„Derinome savo kelionę prie Vilniaus oro uosto darbo grafiko“, – šypsojosi Asta.
Laukia rimtas iššūkis
Kad pasiekti Lietuvą oru šią vasarą bus daug sunkiau, patvirtino ir bilietų pardavimo sistemos skrendu.lt bei kelionių rengėjos „Baltic Tours“ atstovė Rasa Levickaitė: „Ryanair“ išvis nutraukia Vilniaus skrydžius.
Emigrantų gaila, nes jie galėtų turėti puikią proga parvykti į Lietuvą ir atostogauti su šeima, kaip buvo įpratę.
Žinoma, jie galėjo pasirūpinti skrydžių bilietais anksčiau. O dabar pigesni bilietai jau išpirkti. Tad tenka mokėti brangiau ar skristi su keliais persėdimais.“
Tačiau „Baltic Tours“ labiau nuogąstauja dėl pasaulio jaunių irklavimo čempionato, vyksiančio rugpjūčio pradžioje Trakuose. Bendrovė turi pasirūpinti, kad sėkmingai atvyktų sportininkai iš 60 šalių.
„Mums, kaip bilietų pardavėjams ir kelionių rengėjams, tai, kad vasarą uždaromas Vilniaus oro uostas, yra rimtas iššūkis.
Daugiausia sportininkų atvyks iš Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Vokietijos. Teks pasukti galvą, kokį maršrutą parinkti, kad jie laiku atsidurtų Vilniuje“, – kalbėjo R.Levickaitė.
Papylė kritikos
Pasirinkimą rekonstruoti kilimo ir leidimosi taką vasarą, kai pats turizmo sezono įkarštis, ypač papiktino Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentę Žydrę Gavelienę: „Bus 40 procentų mažiau keleivių vasarą, išaugsiančios skrydžių bilietų kainos ir smūgis Lietuvos turizmui.“
Pasak jos, Vilniaus oro uosto kilimo ir leidimosi tako rekonstrukcija galėjo būti vykdoma taip, kad nesutrukdytų keleivių srautams, tarkime, remontas atliekamas naktimis, kaip daroma kitų šalių oro uostuose.
TVOU atstovai patikino, kad toks variantas šiuo atveju netinkamas, mat vasarą bus atliekamas ne šiaip remontas, o kapitalinis, kai senoji danga bus ardoma iš esmės, be to, tai būtų kur kas brangiau.
Planuotas oro uosto tako rekonstrukcijos biudžetas buvo 24 milijonai eurai, tačiau rangovų pasiūlyta kaina mažesnė – 19 mln. eurų.
Po rekonstrukcijos iki pat spalio vidurio dar bus vykdomi baigiamieji statybos darbai. LTOU atstovai tikina, kad jie neturės įtakos skrydžių vykdymui ir jų saugai.
Eilės – kur kas ilgesnės
LTOU šią savaitę džiugiai paskelbė, kad Lietuvos oro uostuose gegužę aptarnautas rekordinis skaičius keleivių – daugiau kaip pusė milijono keleivių – 13,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Tai geriausias rezultatas Lietuvos aviacijos istorijoje.
Iki šiol rekordininku pagal keleivių skaičių laikytas 2016 m. rugpjūtis, kai buvo skraidinama 481 tūkst. keleivių, bet tai – 6 proc. mažiau nei šių metų gegužės mėnesį.
Rekordiniai ir rodikliai Vilniuje. TVOU per gegužės mėnesį aptarnauti 399 805 keleiviai, iš viso šiemet – 1 583 684 keleiviai.
Tiesa, keleiviams tokie laimėjimai džiaugsmą sukelia ne visuomet.
Išaugus keleivių srautui, pailgėjo ir eilės oro uostuose prie aviacinio saugumo patikros. Oro uosto atstovai pripažino, kad keleivių būrys augo kur kas greičiau, nei buvo planuota.
„Rekordinius oro uostų rezultatus daugiausia lėmė išaugęs krypčių ir skrydžių skaičius, taip pat stiprėjanti ekonomika bei augančios aviakompanijų pasiūlos lemiama patraukli bilietų kainodara“, – aiškino LTOU atstovė Agnė Mažeikytė.
Išgelbėtų antras takas
Kažkodėl nutilo kalbos dėl antrojo leidimosi ir kilimo tako augančiame Vilniaus oro uoste.
Kai kurių specialistų manymu, būtų daug paprasčiau tiesti naują taką, o tik po to remontuoti senąjį.
Tačiau Vilniaus oro uostas netgi nedėjo pastangų, kad būtų rezervuota žemė naujam kilimo ir leidimosi takui.
Šiuo metu rengiamas Lietuvos teritorijos bendrasis planas – nuo 2020 iki 2030 metų.
Pasak Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovo Mindaugo Pakalnio, iki šiol neatsakyta, ar sostinės oro uostui reikia antrojo orlaivių kilimo ir leidimosi tako, todėl neaišku, ar rezervuoti jam žemę.
