Asvejos ežeras – ilgiausias (jo ilgis – 22 km, o kai kur su įlankomis siekia net 30 km), trečias pagal gylį (giliausia vieta 50 m) ir vienas didžiausių Lietuvos ežerų. Čia gausu geomorfologinių, hidrografinių, botaninių vertybių.
Vos valanda kelio automobiliu nuo Vilniaus, ir jau galite pajusti tai, kuo didžiuojasi vietiniai, – teks keliauti vingriais keliukais ir mėgautis kalvotu kraštovaizdžiu. Ypatingą kraštovaizdį suformavo poledynmetis. Savo pėdsakus paliko ir sovietmečiu plėtota melioracija – Jurkiškio upelis nusėdo.
Įveikti Jurkiškio upelio pažintinį taką pakaks valandos dviejų, teks pamankštinti kojų raumenis kylant ir leidžiantis įrengtais laiptais. Tiesa, jame pernelyg nenuvargs net vaikai ar senjorai. Tako ilgis – vos pusantro kilometro. Čia įrengti suoliukai, staliukai, galima paiškylauti atsivežus savo užkandžių, tačiau nėra laužaviečių, tad derėtų iš namų prigriebti grilį.
Jurkiškio upelio pažintinis takas įrengtas Beržos kraštovaizdžio draustinio kanjoniniame slėnyje, kurio šlaitų aukštis siekia 18 m. Tako slėnyje ir šlaituose atsispindi šios vietovės reljefo formavimosi ypatumai ir ledyniniai procesai.
„Šita parko vieta yra lėkštesnė, čia daugiau pelkių. Čia ir susiformavo Jurkiškio upelio slėnis. Tad ir norėjome parodyti, kaip visa tai atrodo“, – apie prieš kelerius metus įrengtą pasivaikščiojimui skirtą pažintinį taką kalbėjo vyriausiasis kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius.
Sakoma, kad ant trasa praeinamo Laumiakalnio laumės dainuodavo sutartines, o netoliese stūkso ir Rožakmenis, arba Rožių akmuo.
„Taip byloja legenda. O geologai kalba ką kita. Aš šį akmenį vadinu suomiu. Tokio tipo granitai vyrauja pietinėje Suomijoje“, – rodydamas į dūlantį akmenį, paaiškino L.Vaitkevičius.
Nors Jurkiškio taku siūloma eiti pavasarį, vasarą ar rudenį, lankytojų čia būna ir žiemą.
„Ir žiemą atvažiuoja lankytojų. Turistai, žygeiviai pas mus specialiai atvažiuoja, užklysta ir pakeleivingi žmonės. Vieną šeimą esu matęs tris keturis kartus. Jie vilniečiai“, – apie nuolatinius svečius pasakojo L.Vaitkevičius.
Be Jurkiškio tako, lankytojams siūloma ir dar pora trasų – tai Dubingių piliavietės pažintinis takas ir Žingių miško pažintinis takas. 1,2 km besidriekiantis pirmasis takas eina per buvusios piliavietės teritoriją, galima apžiūrėti Radvilų rūmų liekanas, netgi ekskursiją užsisakyti, be to, keliaujant dėmesį prikausto gražūs vaizdai į Asveją.
Kitas – Žingių takas – taip pat neilgas, vos pusantro kilometro, juo einantieji susipažįsta su šio miško augmenija ir gyvūnija.
„Visai mūsų pažintiniai takai neilgi, siekiame, kad žmonės kuo daugiau naujo sužinotų, nepavargtų, kad jiems neatsibostų“, – aiškino L.Vaitkevičius.
Tiems, kam trumpų trasų per maža, Asvejos regioninis parkas taip pat turi ką pasiūlyti.
Pernai rugsėjį pusšimtis žmonių išsirengė įveikti Asvejos iššūkį – apeiti visą ežerą. Trasa siekė 65 kilometrus.
Pernykštis žygis buvo pirmasis. Bet norima jį padaryti kasmetiniu, tradiciniu.
Pasitikrinti savo atkaklumą gali ir mažieji, jiems siūloma apsiavus guminiais batais įveikti Jurkiškio upelį brendant jo vaga.
„Tokia trasa – kiek ilgesnė nei kilometras. Tačiau vis tiek tai ėjimas jau tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, tad nuovargis justi, tačiau labai malonus“, – pasakojo L.Vaitkevičius.
Palei Asveją galima pasivažinėti ir dviračiais.
„Turime daug dviračių trasų. Jos skiriasi ilgiu, sudėtingumu, skirtingas ir kraštovaizdis. Dviračius reikia patiems atsivežti. Visuomet rekomenduojame užeiti į informacijos centrą, jame gausite žemėlapius, patarimų, telefono numerį, kur kreiptis nuklydus nuo trasos. Būna, žmonės paklysta, važiuojame ieškoti“, – pasakojo Linas.
Baidarininkai taip pat turi ką čia veikti.
Kaip pasakojo L.Vaitkevičius, geriausias maršrutas – plaukti Asvejos ežeru, vėliau Dubingos upe 14 km, o paskui – Žeimena.
