Brangiais rūkytais delikatesais virstančias žuvis gaudantys žvejai jau senokai klausosi ženklų iš Briuselio. Mat EK užsimojo uždrausti ungurių žvejybą visoje Europoje.
Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Mickuvienė patvirtino, kad toks Europos Komisijos siūlymas svarstomas rengiant ES Tarybos reglamentą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2018 metais.
Tačiau iš pradžių ungurius ruošiamasi uždrausti gaudyti tik Baltijos jūroje. Žvejybą Kuršių mariose bei upėse reguliuoja Aplinkos ministerija, kuri kol kas jokių naujų ribojimų neplanuoja.
Mariose beveik nebeliko
Riboti ungurių žvejybą Europos Komisiją paragino mokslininkai.
Kaip teigė beveik 20 metų ungurius tyrinėjantis Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas mokslų daktaras Linas Ložys, per pastaruosius 40 metų iš vandenyno atplaukiančių ungurių sumažėjo iki 1–5 procentų.
„Tai reiškia, kad stiklinių ungurių sumažėjo nuo 20 iki 100 kartų. Šis mažėjimas pirmiausia juntamas Baltijos jūroje.
Unguriai pramoniniu būdu joje gaudomi Vokietijoje, Danijoje.
Didžioji dalis neršti migruojančių ungurių išgaudoma Danijos sąsiauriuose, kurie Baltijos jūrą jungia su Šiaurės jūra“, – aiškino mokslininkas.
Anot jo, tokias tendencijas jau pajuto ir Kuršių mariose šias žuvis gaudantys Neringos žvejai.
Prieš 11–13 metų čia kasmet buvo pagaunama gerokai per 10 tonų ungurių, o pernai – vos 339 kilogramai.
Didžioji dalis dirbtinai veisiamų ungurių prigaudoma Lietuvos upėse. Šiemet šių žuvų sugauta beveik 10 tonų. O kaina nemenka: antai Nidoje per kilogramą sverianti rūkyta žuvis šią vasarą atsiėjo daugiau nei 50 eurų.
Žvejybos tvarkos nekeis
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno teigimu, ungurių žvejybos tvarka Lietuvos vidaus vandenyse nesikeis, nes Kuršių mariose sugaunamas kiekis didesnės įtakos pasaulinei ungurių populiacijai neturi.
„Lietuva jau anksčiau yra numačiusi ungurių žvejybos vidaus vandenyse mažinimo priemones, todėl jas griežtinti dar labiau nėra prasmės.
O mūsų teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje specializuota ungurių žvejyba draudžiama jau seniai“, – teigė V.Graičiūnas.
Dar 2009 metų pabaigoje Europos Komisijos sprendimu buvo patvirtintas ungurių išteklių valdymo planas Lietuvoje, kuriuo siekiama užtikrinti, kad į jūrą išplauktų 40 proc. migruojančių ungurių.
Nuo 2010 metų dviem savaitėmis buvo sutrumpintas žvejybos laikas pavasarį ir migruojančių ungurių žvejyba uždrausta rudenį. Žvejybos vietų sąrašas buvo sumažintas nuo 73 iki 51 upės.
Žvejams mėgėjams ungurių žvejybos Baltijos jūroje limitas sumažintas nuo 5 iki 3 žuvų.
Atkeliauja ir iš svetur
Mokslininkas L.Ložys teigė, kad ant žmonių stalo patenkantys rūkyti unguriai yra išauginti Lietuvos veisyklose, nes Kuršių mariose jų sugaunama per mažai.
Tiesa, praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje Kuršių mariose Lietuvos žvejai kasmet pagaudavo beveik po 250 tonų ungurių.
Dabar į Lietuvą unguriai atkeliauja net iš Kinijos. Japonijos rinkai netinkančias žuvis kinai per Lietuvą veža parduoti į Lenkiją, tačiau dalis pasilieka pas mus.
L.Ložys pasakojo atsitikimą, kai kartą išdarinėjęs ungurį vienas Juodkrantės žvejys aptiko telemetrinį žymeklį, už kurio radimą buvo skiriama 80 eurų premija.
Taip paaiškėjo, kad Lietuvoje atsidūrė Švedijoje pažymėtas ungurys, kuris su kitomis žuvimis aukcione buvo parduotas estams. Iš jų ungurius nusipirko perpadavėjai iš Lietuvos.
Pastarieji juos įsiūlė Neringos žvejams, kurie dabar užsiima ne tiek ungurių žvejyba, kiek jų rūkymu.
