EK tirs galimus pažeidimus
Informacija apie tai, kad Lietuvoje nerūšiuotos atliekos šalinamos sąvartynuose, pasiekė Europos komisiją, kuri nagrinės gautus duomenis ir spręs dėl galimų sankcijų Lietuvai skyrimo. Lietuvai gali tekti grąžinti iki 60 mln. eurų panaudotų ES lėšų ir kasdien mokėti baudas už netinkamą atliekų tvarkymą, kol situacija nepasikeis.
Pagal Marijampolės regione atliekas rūšiuoti turinčio operatoriaus „Neg Recycling“ Europos Komisijai pateiktus duomenis, yra padaryti du pažeidimai – neapdorotų atliekų šalinimas sąvartynuose ir atliekų rūšiavimo funkcijos neatskyrimas nuo sąvartyno valdytojų Alytaus, Kauno, Utenos ir Klaipėdos regionuose.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja Aušra Naričiūtė teigė, kad Europos Komisija visada pirmiausia išanalizuoja faktus ir tik tada sprendžia, ar pradėti tyrimą – ar pradėti oficialią pažeidimo procedūrą, ar ne. Pagal nustatytas procedūras pirmiausia vykdoma pateiktų duomenų analizė.
Aplinkos viceministras Dalius Krinickas prisipažino žinantis apie tai, kad atliekas turintis rūšiuoti operatorius kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydamas atlikti tam tikrą auditą dėl Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) veiksmų. D.Krisnicko manymu, EK auditų neatlieka, tai – pačios valstybės-ES narės rūpestis.
Graikija ir Italija jau nubaustos
Tačiau ES ne kartą skandalingai nuskambėjo istorijos, kai šalys narės netinkamai rūpinosi atliekomis ir dėl to EK inicijavo bylas, kurios baigėsi milžiniškomis baudomis šalims narėms.
2010 metais Europos Teisingumo Teismas nubaudė Graikiją už netinkamą prisiimtų įsipareigojimų pagal sąvartynų ir atliekų direktyvas vykdymą ir įpareigojo mokėti po 2 tūkst. eurų kasdien, kol bus įvykdyti direktyvų įpareigojimai. 2014 metais Graikija taip pat bausta 10 mln. eurų už netinkamą atliekų tvarkymą bei taikyta beveik 2,5 mln. eurų bauda už kiekvieną mėnesį, kol nebus priimti sprendimai.
2014 metais Europos Teisingumo Teismas nubaudė Italiją už netinkamą prisiimtų įsipareigojimų pagal sąvartynų ir atliekų direktyvas vykdymą ir įpareigojo mokėti po 256 tūkst. eurų kasdien, kol bus įvykdyti direktyvos įpareigojimai po Komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Taip pat paskirta 28 tūkst. eurų kasdien bauda, skaičiuojama nuo pažeidimo užfiksavimo iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (pažeidimai nustatyti 2006 m. ir pažeidimo nagrinėjimas truko beveik 8 metus).
Dėl atliekų sprendžia ES
Pagal Lietuvos sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo 4 str. nuostatas, atliekų tvarkymo politika patenka į pasidalijamai ES ir valstybės narių kompetencijai priskiriamas sritis, todėl tiek šioje srityje Lietuva negali veikti savarankiškai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB 4 str. ES šalims narėms nurodo vadovautis atliekų hierarchija – parengti pakartotiniam naudojimui (rūšiavimas), perdirbti, kitaip panaudoti (pvz.. energijai išgauti), šalinimas.
Lietuvoje 2010-2015 metais buvo sukurta atliekų regioninė mechaninio biologinio apdorojimo sistema, susidedanti iš 1 MAR (mechaninis atliekų rūšiavimas) ir 9 MBA (mechaninio-biologinio apdorojimo) regioninių įrenginių. 2010 metais, šių įsipareigojimų įgyvendinimui skyrė 150 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų atliekų rūšiavimo sistemai sukurti. Panaudojus ES lėšas buvo pastatytos regioninės atliekų rūšiavimo gamyklos, kurios turi užtikrinti, jog į sąvartynus pateks tik tinkamai apdorotos atliekos.
Pagal ES reikalavimus, siekiant išvengti interesų konflikto, Lietuva privalo atskirti atliekų rūšiavimo ir sąvartyno valdymo funkcijas, t.y. kad vienas juridinis asmuo užsiimtų rūšiavimu, o kitas – šalinimu sąvartyne. Tačiau iki šiol Alytaus, Kauno, Utenos, Klaipėdos regionų atliekų rūšiavimą atlieka savivaldybių centrai, kurie ir valdo sąvartynus. Šių regionų atliekų rūšiavimui užtikrinti panaudota per 60 mln. ES lėšų.
Lietuva atsilieka atliekų srityje
Šių metų vasario mėnesį EK paskelbtoje ES Aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje Lietuva jau buvo linksniuojama dėl pernelyg menkos pažangos. Ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva 2014 m. sumažino sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį nuo 64 proc. 2013 m. iki 60 proc. 2014 m.
Tačiau šalinimas sąvartynuose vis dar buvo pagrindinis komunalinių atliekų tvarkymo būdas Lietuvoje, o šalinimo mastas smarkiai viršija ES vidurkį (28% sąvartynuose šalinimų komunalinių atliekų).
Iki 2020 m. Lietuva įsipareigoja perdirbti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų, t.y. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 35 proc. atliekų.
Laidoja nerūšiuotas atliekas
Lrytas.lt portalas jau rašė, kad dėl kilusio konflikto tarp regioninio atliekų tvarkymo centro bei operatoriaus Marijampolės regione atliekos šiuo metu išvis nėra rūšiuojamos bei paruošiamos tolimesniam perdirbimui. Nerūšiuotos atliekos yra tiesiogiai šalinamos sąvartyne. Nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. į Marijampolės regioninį sąvartyną Uosinės km. kasdien patenka apie 140 tonų nerūšiuotų atliekų, nors Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ ir galiojančios kitos normos draudžia neapdorotas atliekas šalinti sąvartyne.
Dėl susidariusios situacijos atliekas rūšiuojantis operatorius ne kartą kreipėsi į kompetentingas institucijas, kurias ragino spręsti problemą. Tačiau Aplinkos ministerija, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūra, Marijampolės regiono savivaldybių atstovai nesiėmė aktyvių veiksmų.
Krizė Marijampolės regione kilo po to, kai priverstinai buvo sustabdytas atliekų rūšiavimo fabrikas, kuriame susikaupė per 7 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių atliekų. MAAT centras tvirtina, jog atliekų gamyklos teritorija yra užversta degios frakcijos atliekomis, o ne kietuoju atgautuoju kuru (KAK), kurį pagal sutartį turėtų išvežti centras. Rūšiavimo gamyklos atstovai tvirtina, jog degioji frakcija ir yra tas produktas, kurį gamykla turi išrūšiuoti pagal Operavimo sutarties dokumentus, ir kurį turi realizuoti MAATC.
Ekspertai atliko tyrimus
Kilus ginčui, operatorius kreipėsi į Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratoriją. Atliekų rūšiavimo gamykloje teritorijoje paimti atliekų mėginiai buvo detaliai ištirti ir Lietuvos energetikos instituto konstatavo, kad kontroliuojamu būdu iš atrūšiuotų degiųjų atliekų pakų paimti mėginiai atitinka operavimo sutartyje nustatytus reikalavimus.
Ekspertizės dokumentai yra pateikti vertinti teismui, kuris, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, artimiausiu metu priims sprendimą.
