Statistikos departamento duomenimis, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo išaugusios alaus (31,4 proc.), pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių (13 proc.), restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų (10,3 proc.), aliejaus, riebalų (19,9 proc.) kainos.
Tiesa, sumenko elektros energijos (4,9 proc.), farmacijos gaminių (2,5 proc.) kainos. Vartojimo prekių kainos per metus išaugo 4 proc., paslaugų – net 5,7 procento.
„Išaugusios kainos jau verčia namų ūkius pergalvoti savo vartojimo elgseną, atsisakyti ne pačių būtiniausių paslaugų ar prekių, keisti jas prastesnės kokybės, tačiau pigesnėmis, arba siųstis internetu iš kitų valstybių.
Populiarumo nepraranda ir vizitai į kaimyninės Lenkijos prekybos centrus. Dėl to jau išsikvepia realios mažmeninės prekybos apimties augimas“, – teigė banko „Luminor“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tuo metu Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė tvirtino, kad artimiausiu metu kainos nepasivys darbo užmokesčio augimo.
Mat pastaruoju metu vidutiniškai atlyginimai kilo maždaug 8–9 proc. per metus, o produktų ir paslaugų kainų augimas buvo perpus mažesnis.
„Jeigu neįvyks netikėtumų, kitais metais infliacijos tempai slops, nes turėtų išblėsti tų veiksnių, kurie šiemet skatino kilti kainas, poveikis. Prognozuojama, kad pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos kitąmet augs gerokai mažiau nei šiemet.
Nenumatoma tiek daug, kiek šįmet, didinti akcizų tarifų, kurie nemažai pakėlė kai kurių prekių kainas“, – aiškino centrinio banko atstovė. (BNS, LR)
