Tie patys veidai, tie patys darbuotojai, kasose skenuojantys prekių kodus. Yra nemažai parduotuvių, kuriose pirkėjai jau seniai įsidėmėję ilgai ten dirbančius žmones. „Norfos“ prekybos tinklas – vienas tų, kuriame darbuotojų kaita itin maža.
Kas ją pristabdo, jei kone ant kiekvienos parduotuvės durų, ypač mažesniuose miestuose, kabo skelbimai apie vietą, siūlomą ir salės darbuotojams, ir kasininkams? Vienas pagrindinių rodiklių – atlyginimai.
Atlyginimai pamažu kyla
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje esančiose parduotuvėse triūsia kone 40,8 tūkst. pardavėjų. Vidutinis šios profesijos darbuotojų užmokestis, neat- skaičius mokesčių, yra 500 eurų.
Yra ir dar vienas skaičius – standartinis nuokrypis, rodantis, kiek šios reikšmės skiriasi nuo vidurkio. Jis, anot „Sodros“, yra 224 eurai. „Sodros“ duomenys liudija ir tai, kad prekybos sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai šiek tiek kyla.
Pavyzdžiui, sausį vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių bendrovėje „Maxima LT“ buvo 547,7 (rugsėjį – 534,95), „Palink“ – 556,62 (588,83), „Norfos mažmenoje“ – 572,26 (636,94), „Rimi Lietuva“ – 595,47 (596,5) euro.
Labiausiai iš keturių prekybos tinklų į priekį išsiveržė atlyginimai „Norfos“ tinkle – per devynis metų mėnesius padidėjo maždaug 65 eurais.
Tačiau pasikliauti vien skaičiais, rodančiais vidutinį uždarbį vienoje ar kitoje prekybos bendrovėje, nėra tikslu. Juk į vidutinio atlyginimo krepšį paprastai sukrinta visų – ir salės, ir administracijos darbuotojų, ir vadovų algos. Pastarosios ir iškreipia statistiką.
Vis dėlto vidutinė alga prekybos sektoriuje yra mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Statistikos departamento duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį, neatskaičius mokesčių, pastarasis siekė 850,8 euro, atskaičius – 667,3 euro.
Ekonomikos ekspertai neatmeta tikimybės, kad algos prekybos sektoriuje ir toliau kils sparčiau, nei didės bendras šalyje vidutinis darbo užmokestis.
Sugrupavo darbuotojus
Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, „Norfos“ tinklo parduotuvėse dirbančių žmonių realios algos pranoksta visų kitų tinklų vidutinius pardavėjų atlyginimus.
„Nors „Sodros“ pateikiami skaičiai ir rodo, kad „Lidl Lietuva“ atlyginimų vidurkis didžiausias, tikroji padėtis yra kitokia.
Svarbu tai, kad bendrovėje „Norfos mažmena“ iš tų kone 3400 darbuotojų administracinį dirba tik 7 žmonės, visi kiti – parduotuvių darbuotojai.
Todėl pateikiamas algų vidurkis yra tikslus.norfos mažm
Tuo metu kitų tinklų bendrovėse administracijos darbuotojų yra ir kelios dešimtys, o kai kur – ir keli šimtai.
Bet visų algos juk maišomos viename vidurkių katile.
Ypač smarkiai vidutinį atlyginimą iškreipia užsieniečių vadovų algos – jos neišvengiamai pakelia bendrą vidutinį atlyginimą, nors parduotuvių darbuotojai uždirba gerokai mažiau, nei rodo vidurkių statistika“, – kalbėjo D.Dundulis.
O kitų profesijų darbuotojai, pavyzdžiui, sandėlininkai, vairuotojai, etatus turi kitoje – „Rivonos“ bendrovėje. Joje dirba per tūkstantį darbuotojų, o algų vidurkis rugsėjį, neatskaičius mokesčių, sukosi apie 864 eurus.
Fiksuoja viršvalandžius
Iš keturių senųjų prekybos tinklų „Norfoje“ darbuotojų kaita yra mažiausia. Tai liudija ir kiekvieną mėnesį „Sodrai“ pateikiamas balansas. Kas tam turi įtakos?
„Be abejo, vienas didžiausių kriterijų renkantis darbovietę yra atlyginimas. Tačiau ypač svarbios ir darbo sąlygos. O jau po to reikšmės turi ir nemokami pietūs, ir apmokėtos telefono sąskaitos. Man svarbu, kad visos tos valandos, kurias atidirba žmogus, būtų kruopščiai surašytos ir į žiniaraščius. Kiekviena parduotuvė turi savo vadovą – jis už tai yra atsakingas. Mes savo ruožtu darome patikrinimus – stebime, ar ši užduotis tinkamai atliekama“, – sakė D.Dundulis.
Šiaip jau „Norfa“ laikosi nuostatos, kad žmogus turi dirbti 40 darbo valandų per savaitę. Jei vieną savaitę dirbama, tarkim, keturias dienas po 11 valandų, kitą savaitę krūvis sumažinamas iki 36 valandų.
„Žinoma, būna ir viršvalandžių, bet jie turi atsispindėti žiniaraščiuose. Už kiekvieną darbą sumokame tiek, kiek jo atlikta“, – užsiminė pašnekovas.
Žmonėms reikia žmonių
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, prekybos sektoriaus darbuotojų atlyginimo dydžiui įtakos turi keletas veiksnių. Vienas jų – prekių pobūdis.
„Tose mažmeninės prekybos įmonėse, kurių darbuotojams reikia nuolat bendrauti su klientais, juos konsultuoti, algos yra didesnės. Tai natūralu. Juk kuo mažiau konsultacinės veiklos, tuo mažesnės reikia darbuotojo kvalifikacijos, tuo menkesnis ir uždarbis. Todėl prekybos tinklų parduotuvėse dirbantys salės darbuotojai arba kasininkai turi tenkintis mažesnėmis algomis nei konsultantai, kurie dirba, pavyzdžiui, buitinės technikos ar mobiliųjų technologijų parduotuvėse. Tai atspindi ir atlyginimų statistika“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Vis dėlto, anot pašnekovo, vertinant vidutinį uždarbį didžiuosiuose prekybos tinkluose – „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ bei „Iki“ parduotuves valdančiose bendrovėse – itin didelio algų skirtumo nėra.
„Tik reikia atkreipti dėmesį, kad darbuotojai, susiję su rinkodara, komunikacija, administracija, dirba kitose grupės „Vilniaus prekyba“ įmonėse ir „nepalenda“ po „Maxima LT“ bendrovės stogu. Tas pat yra ir su „Norfa mažmena“ – ši bendrovė siejama būtent su tinklo parduotuvėse dirbančiais žmonėmis.
Tuo metu „Iki“ tinklą valdanti „Palink“ ir „Rimi Lietuva“ atskirų įmonių neturi ir pardavėjų algos, skaičiuojant vidurkį, sumuojamos kartu su administracijos darbuotojų, sandėlininkų bei visų kitų sričių darbuotojų uždarbiu“, – aiškino T.Povilauskas.
Skirtumas – tarp regionų
Algos dydžiui įtakos turi ir tai, kokiuose regionuose veikia tinklų parduotuvės. „Pavyzdžiui, „Rimi Lietuva“ yra sutelkusi parduotuves didesniuose miestuose, o bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Maxima LT“ tinklai aprėpia visus regionus.
Natūralu, kad, tarkim, Pagėgių ar Zarasų parduotuvėse kasininkų algos yra mažesnės nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Apie blankoką ateitį
Savitarnos kasos įrengtos visų tinklų didesnėse parduotuvėse. Jau atsiranda ir „išmaniųjų“ lentynų. Ar nekyla grėsmių, kad technologijos apskritai atims iš žmonių darbą ir pardavėjo specialybė išnyks?
„Turime vieną parduotuvę Lietuvoje – neseniai ją atidarėme Švenčionėliuose, kurioje įrengtos tik savitarnos kasos. Tokia pat netrukus duris atvers ir Trakuose. Tačiau tai dar nereiškia, kad pardavėjų tuoj apskritai nebereikės.
Svarbiausia, manau, taip organizuoti darbą, kad mūsų darbuotojai galėtų daugiau uždirbti – bent jau kokiais 25 proc. daugiau nei dabar. Negaliu įveikti visos Lietuvos problemų, tačiau pasirūpinti savais darbuotojais įmanoma.
Man būtų daug smagiau, kad, keičiantis technologijoms parduotuvėse, darbuotojų skaičius nuo dabartinių 3400 (dalis jų yra motinystės arba tėvystės atostogose) sumažėtų kad ir iki 2800, bet jų algos pakiltų“, – sakė D.Dundulis.
Pasak T.Povilausko, ne šiaip sau kasmet Pasaulio ekonomikos forumo dalyviai braižo ir ateities schemas – bando prognozuoti, koks bus ateityje darbuotojų ir atitinkamų specialybių poreikis.
„Natūralu, kad, automatizavus pardavimą, parduotuvėse pardavėjų-kasininkų, kurie skenuoja prekes, per 10–20 metų labai sumažės. Bet išliks konsultantų, kurie padeda klientui pasirinkti prekes pagal poreikius, paklausa. Žmogaus patarimo žmogui visada reikės“, – neabejojo T.Povilauskas.
