Visu greičiu pirmyn? Eksportuotojai klaustuko neberašo

 

Šiemet augo eksporto kiekiai ir eksportuojamų prekių vertė. Daugumos jų kelias į užsienio rinkas driekiasi pro Klaipėdos uosto vartus.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Šiemet augo eksporto kiekiai ir eksportuojamų prekių vertė. Daugumos jų kelias į užsienio rinkas driekiasi pro Klaipėdos uosto vartus.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Grūdų eksportas šiemet smarkiai sumenko, jam koją pakišo derlių suniokoję liūtys<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Grūdų eksportas šiemet smarkiai sumenko, jam koją pakišo derlių suniokoję liūtys<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2017-11-29 13:00

Lietuvos prekių eksporto raida šiemet toliau vystosi sparčiai, auga eksporto kiekiai ir eksportuojamų prekių vertė, o prekių eksporte ryškėja Lietuvos inžinerinės pramonės lyderystė, rodo naujausia „Versli Lietuva“ Lietuvos prekių eksporto tendencijų apžvalga. 

2017 m. sausį-rugsėjį prekių eksporto vertė augo beveik 17 proc. Trečią šių metų ketvirtį metinis augimas pradėjo lėtėti, bet išliko dviženklis ir siekė 14,7 proc. 

Liepą-rugsėjį bendrą eksportą augino toliau didėjantis inžinerinės pramonės eksportas, išaugusi pieno produktų paklausa užsienyje ir atsigaunanti Rusijos ekonomika.

Lietuviškos kilmės prekių eksportui ES rinka išlieka pagrindine eksporto kryptimi – ES šalims tenka trys ketvirtadaliai visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. 

Eksporto lyderė – inžinerinė pramonė 

„Inžinerinė pramonė išlieka eksporto lyderė, visus šiuos metus išlaikiusi didesnį nei 17 proc. vidutinį ketvirtinį augimą.

Po pasaulinės ekonominės krizės sektoriaus įmonės daug investavo į naujausias technologijas, darbuotojų kvalifikaciją, naujų produktų kūrimą. Tai leido per dešimtmetį įsitvirtinti pasaulinėje vertės grandinėje, dirbti su dideliais tarptautiniais klientais. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, inžinerinės pramonės eksportas išaugo penktadaliu ir eksporto vertė pasiekė 661 mln. eurų.

Be to, šiemet regimai atsigavo Rusijos rinka ir, stebėdami ekonominio gerėjimo tendencijas, lietuviai stengiasi išnaudoti atsiradusias galimybes, drąsiau ryžtasi atnaujinti kontaktus su šios šalies verslininkais“, – kalbėjo  „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas

Didėjo gaminių vertė

Per trečiąjį ketvirtį iš inžinierinių įmonių eksporto vertę labiausiai didino guminių, plastikinių, kompiuterinių, elektroninių, optinių ir metalo gaminių gamintojai.

„Džiugu, kad daug žinių ir aukštųjų technologijų reikalaujanti lazerių pramonė per devynis mėnesius eksporto apimtį padidino 40 proc., ypač daug užsakymų sulaukta iš Rytų Azijos regiono pramonės įmonių. Tai rodo aukštą Lietuvos įmonių konkurencingumo lygį bei atveria puikias perspektyvas sektoriaus augimui ateityje“, – sakė V.Ivanovas. 

Šių metų trečią ketvirtį maisto produktų, skirtų eksporto rinkoms, kainos išaugo dešimtadaliu, o eksportuotų produktų kiekis – 3,5 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2016 m.

Lietuvos maisto pramonės įmonės sėkmingai pasinaudojo išaugusia paklausa pieno sektoriuje ir per metus beveik 50 proc. padidėjusiomis kainomis. Nors liepą-rugsėjį pieno produktų eksportuota dešimtadaliu mažiau, bendra pieno produktų eksporto vertė augo beveik trečdalį iki 164,7 mln. eurų.

Smuko javų eksportas 

Tuo tarpu žemės ūkio bendrovių eksportuotų produktų vertė trečiąjį ketvirtį sumenko daugiau kaip penktadaliu. Palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, javų eksportas smuko 15 proc., o daržovių – daugiau nei per pusę.

„Pasaulyje kviečių vidutinė kaina paaugo 4 proc., bet dėl prastesnio oro lietuviškų grūdų derlius šiemet mažesnis maždaug 5 proc., todėl ir kviečių eksporto apimtis sumažėjo 22 proc.

Tikėtina, kad ir paskutiniajame šių metų ketvirtyje kviečių eksporto tendencijos išliks panašios“, – teigė V.Ivanovas.

„Versli Lietuva“ analitikų duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos prekių eksporto augimui didžiausią įtaką turėjo augančių kainų veiksnys, o antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais išryškėjo spartesnis eksportuojamos produkcijos apimčių augimas. 

Augančios eksporto apimtys turi didesnį teigiamą poveikį Lietuvos pramonės įmonėms nei kainų augimas, nes efektyviau išnaudojami gamybos pajėgumai, didėja darbo našumas, o ilgalaikėje perspektyvoje tai skatina investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.  

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?