Penktadienį, lapkričio 24-ąją, Lenkijos Seimas balsavimu nusprendė priimti įstatymą dėl prekybos ribojimo sekmadieniais. Jame numatyta nuo 2018 metų kovo 1 dienos leisti prekiauti tik du mėnesio sekmadienius – pirmą ir paskutinį. Kitais sekmadieniais pekyba bus uždrausta.
Tačiau po metų, nuo 2019-ųjų, prekiauti bus leidžiama gerokai rečiau – tik paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, o nuo 2020 metų sekmadieninė prekyba apskritai bus uždrausta.
Tačiau įstatyme yra daugybė išimčių – tam tikroms parduotuvėmis vis dėlto bus leista prekiauti sekmadieniais. Pavyzdžiui, draudimas negalios kepykloms.
Tai jau sukėlė daugybę spekuliacijų šia tema – kad tai yra landa, per kurią prekybos apribojimą gali apeiti prekybos centrai ar žemų kainų parduotuvės, kurios irgi kepa duoną ir kitus kepinius.
Trumpai tariant – „Lidl“, „Biedronka“ ar „Carrefour“ netrukus taps kepyklomis.
Tačiau verta prisiminti, kad įstatymo priėmimas Seime yra tik vienas teisėkūros proceso elementas.
Dabar prekybos draudimo klausimą spręs Senatas, ir jis gali įstatymą pataisyti. Pakanka vieno trumpo prierašo prie punkto apie kepyklas, ir landos neliks.
Na, kad ir padarius panašų prierašą, kaip gėlių parduotuvių atveju. Jame sakoma, kad draudimas prekiauti negalios gėlių parduotuvėms (iki 50 kv. metrų naudingo ploto), „kuriose gėlių pardavimas sudaro ne mažiau kaip 30 procentų prekybos taško mėnesinės apyvartos, suprantamos kaip pajamos iš pardavimo“. Galima įsivaizduoti panašias taisykles ir kalbant apie kepinius.
Net jei Senatas nepriims tokios pataisos, su įstatymo nuostatomis dar gali nesutikti prezidentas. Be to, verta prisiminti, kad būtent svarstydami prekybą apribojantį įstatymą politikai kartais įsiklauso į piliečių balsus ir darbas vyksta vėžlio tempu, netgi užsitęsia.
Kai pasirodė įstatymo dėl prekybos draudimo pirmasis variantas, ėmė „plaukti“ viena nesąmonė po kitos, pavyzdžiui, kad projekte numatyta sekmadienį išjungti prekybos automatus, pardavinėjančius įvairius batonėlius ir gėrimus ar kad turi būti uždarytos net internetinės parduotuvės.
Pataisomis politikai šias klaidas pašalino, todėl galima įsivaizduoti, kad Senatas vėl peržiūrės labiausiai ginčytinus straipsnius ir bandys viską išspręsti.
Ir paskutinis dalykas: jei įstatymas įsigaliotų toks, koks yra dabar, ar prekybos tinklai turėtų tiek drąsos prieš valstybę, profsąjungas ir pirkėjus pasinaudoti jo spragomis ir landomis?
Vis dėlto, tai didelė rizika, susijusi, pavyzdžiui, su reputacijos sugadinimu, galimybe prarasti darbuotojus, neabejotina rizika, kad gali patikrinti Valstybinė darbo inspekcija ir t.t. Juk būtų kalbama, kad štai – „tinklas“, apeinantis įstatymą, užuot davęs darbuotojams galimybę pailsėti ir pabūti su šeima.
Juo labiau, esant dabartinei situacijai darbo rinkoje, kur tinklai pripažįsta, kad jiems sunku rasti darbuotojų, gundo juos gana konkurencingais atlyginimais ir sporto ar socialiniais paketais.
Tad bandymas apeiti įstatymą dėl prekybos draudimo sekmadieniais gali būti smūgis žemiau juosmens.
Prekybos tinklai, aišku, taip pat vengia komentuoti teisėkūros darbą, nekalbant jau apie galimas landas įstatyme. Jie pabrėžia, kad reikia palaukti su vertinimais, kol jį pasirašys prezidentas ir kad jie visada dirba, vadovaudamiesi įstatymu..
Parengė Leonas Grybauskas
