Šiuos faktus atspindi Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtas savivaldybių indeksas, o gyvi pavyzdžiai tik paliudija – Dzūkijos sostinėje susiklostė itin keista verslo situacija. Dėl verslui daromų biurokratinių kliūčių su lrytas.lt žurnalistais kalbėjosi ir verslą įsukę, ir tik pirmus žingsnius žengiantys alytiškiai.
Savivaldybės slenkstį mina nuo birželio
Kristina Zdanavičienė, panorusi gimtojo miesto centre esančiame kioskelyje atidaryti gėlių parduotuvę, susidūrė su neįveikiamomis kliūtimis. Trisdešimtmetė moteris jau nuo birželio varsto Alytaus savivaldybės duris, užvertė ją dokumentais, tačiau leidimo verslui iki šiol nepavyksta gauti.
Ji teigia, kad Vytauto Grigaravičiaus vadovaujama savivaldybė iš jos reikalaujanti tokių dalykų, kurie sveiku protu nepaaiškinami.
„Aš tenoriu atsidaryti gėlių parduotuvę. Atrodytų, kokių gi dar čia reikalavimų turėtų būti. Tačiau iš manęs pirmiausia pareikalavo pakeisti patalpų paskirtį – iš maitinimo į komercinės paskirties. Buvo parengtas projektas, bet dabar jau neleidžia keisti paskirties. Dabar jau reikalaujama, kad mano vardu būtų įregistruota mašinų stovėjimo aikštelė. Ir vėl reikalauja naujo projekto“, – apie patirtus sunkumus pasakojo moteris.
Ji stebisi, kad anksčiau tose patalpose dirbusiems verslininkams panašūs reikalavimai nebuvo taikomi. Tai tiesiog mažytis kioskelis, įsiskverbęs tarp didelio pastato, kuriame veikia daug įmonių. Kristinai iškelta dar viena sąlyga – reikalaujama iš tų įmonių gauti sutikimą. Neva būtent dėl to nėra tvirtinamas patalpų paskirties pakeitimo projektas.
Nenori gyventi iš pašalpų
Kai Kristina kreipėsi į vietos televiziją, buvo sušauktas tarybos posėdis, tačiau ir toliau reikalai nepajudėjo iš vietos.
„Savivaldybėje nesužinosi, ko iš pradedančiųjų verslininkų bus reikalaujama. Nieko nepaaiškina, bet kaskart atėjus sugalvojama vis kažkas naujo, vėl liepiama pristatyti kokį nors popierių“, – apie kliūtis, su kuriomis susiduria, pasakojo moteris.
Nuo birželio patalpas nuomojanti moteris į inventorių jau investavo per pusę tūkstančio eurų. Moteris tik pasidžiaugia patalpas nuomojančio verslininko geranoriškumu. Kol kas jis nepareikalavo nuomos mokesčio, laukia ir skaičiuoja nuostolius. Nes per tą laiką jis investavo dar apie 1000 eurų – keitė duris, užsakinėjo projektus.
Moteriai jau kyla įvairių įtarimų: arba kažkas jau nusitaikė į miesto centre esančias patalpas, arba laukia, kol susimokės.
„Aš tiesiog noriu leidimo dirbti. Nenoriu varstyti Darbo biržos durų, gyventi iš pašalpų. Noriu dirbti, užsidirbti ir mokėti valstybei mokesčius“, – sakė Kristina.
Ji teigia jau galvojanti apie emigraciją. O ką daryti? Alytuje darbo susirasti praktiškai neįmanoma, nebent už minimalią algą.
Nuo namų darbų galva plyšta
Kristinai patalpas nuomojantis verslininkas Alvydas tik gūžčioja pečiais: kiek gi gali tai tęstis?
Jis sako ir anksčiau tas patalpas nuomojęs ir tada jokių problemų nekilo. O dabar atsirado begalė kliūčių – tai reikalauja keisti patalpų paskirtį, tai įsigyti mašinų stovėjimo aikštelę, tai dar ko nors.
„Ir projektą rengęs architektas pažymėjo, kad mes nesiplečiame. O iš mūsų reikalauja visų šalia esančių kaimynų, tarp kurių – ir „Lietuvos draudimas“, dokumentų. Tenka jų važiuoti net į Vilnių“, – pasakojo verslininkas.
Jo teigimu, jeigu žmogus anksčiau neturėjęs su verslu susijusių reikalų, lengva jį apgaudinėti.
„Mums sako, kad reikia vieno ar kito popieriaus, ir eini jo ieškoti. O ar iš tikrųjų reikia? Jau tiek mes esame jų pristatę. Valdininkai net į kabinetą nepasikviečia, kad padėtų žmogui. Juk mes, alytiškiai, – nedidelė bendruomenė, nedidelė šeima, bet niekas mums nepadeda. Sako: „Imkite ir darykite“, bet kai pradedi daryti, atsimuši kaip į sieną. Tiek namų darbų, kiek užduoda savivaldybė, padaryti užtrunka nežinia kiek laiko. Mes – irgi žmonės, turime visokių reikalų“, – piktinosi verslininkas.
Nuomoja, bet mokesčio negauna
Nors patalpos jau seniai išnuomotos, Alvydas nuomos mokesčio iš nuomininkės nereikalauja.
„Tai būtų absurdiška: moteris gi dar nepradėjo verslo. Negalima gi su žmogumi taip elgtis“, – teigė dzūkas.
Jis neslepia, kad jau prieš keturis mėnesius atsirado kitas potencialus nuomininkas.
„Galėčiau Kristinai pasakyti, kad nieko nepavyksta, ir išnuomoti patalpas. Bet nenoriu taip elgtis. Juk moteris tvarkėsi, valėsi, susipirko baldus. Man jos net gaila – juk viena augina vaikelį. Juk ji tenori dirbti, nieko iš valdžios neprašo“, – teigė alytiškis.
Anot verslininko, daug šnekama apie tai, kaip sustabdyti emigraciją, bet jei Kristinai nepavyks įgyvendinti savo idėjos, ji irgi išvažiuos.
„Būtų emigravusi, tai jau sėkmingai dirbtų užsienyje. Nesuvokiamas dalykas, kaip žmogų, kuris nori įkurti nedidelę įmonę, įvelia į kažkokius milžiniškus projektus“, – stebėjosi patalpų savininkas.
Nenori konfliktuoti
Redakcijai žinomas, tačiau savo pavardės viešinti nenorėjęs kitas verslininkas iš Alytaus irgi teigė turėjęs daug problemų, kurias išspręsti trukdė valdininkai.
„Tarsi gyventume kitoje planetoje. Atrodo, savivaldybės sukurtos tam, kad tik trukdytų“, – sakė pašnekovas.
Jis neslėpė, kad įdėjo daug pastangų, kol susitvarkė savo reikalus.
„Nekalbėsiu plačiau, nes nenoriu konfliktuoti. Juk negali kariauti su savivaldybe, nes tada gali ir iš bado mirti. Pasakysiu atvirai: jei tai būtų vienkartiniai reikalai, būtų kas kita, bet kai nuolat reikia spręsti problemas, geriau nesipykti. Esame tokiame pasaulyje ir turime prisiderinti. Kitaip nieko nebus“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.
Pakeitė valdžiai lojaliais?
Pasak kalbintų Alytaus verslininkų, anksčiau Alytuje veikė verslo plėtros koordinacinė taryba, kuri buvo sudaryta iš įvairių verslo organizacijų, Darbo biržos atstovų, verslininkų. Ši organizacija rūpinosi miesto verslininkų reikalais, tačiau neslėpusi kritikos Alytaus valdžiai dėl verslo sąlygų, todėl netrukus buvo pakeista valdžiai lojaliais žmonėmis.
„Kalbant apie verslo sąlygas, tikrai negaliu sakyti, kad Alytuje yra gera situacija, – pripažino ir verslininkė bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė Gintarė Rimkutė-Merčaitienė.
Paklausta apie sudarytą naują verslo tarybą, ji sakė, kad, viena vertus, ji sudaryta teisingai, kita vertus, nėra teisingumo asociacijų atžvilgiu.
„Man nepatinka tai, kad anksčiau buvo nueita į asocijuotas struktūras, kad taryboje buvo tik įvairių verslininkų organizacijų, Darbo biržos, „Sodros“ atstovai, o dabar ten – tik verslininkai. Šiuo atveju nueita iš vieno kraštutinumo į kitą. Norisi realaus bendradarbiavimo, kad vietos atsirastų ir vieniems, ir kitiems. Ir man tikrai nepatinka, kad nebuvo pasiekta kompromiso“, – sakė pašnekovė.
Jos manymu, ankstesnė taryba buvo formalesnė, į verslą nelabai orientuota.
„Esu nusivylusi ankstesnės tarybos darbu, nes kaip miesto tarybos narė kreipiausi dėl konkrečių dalykų, ko reikia miestui, tačiau atsižvelgta nebuvo.
Renkant naująją tarybą mums buvo pasiūlytos kandidatūros ir paklausta, ką iš jų norėtume matyti taryboje. Balsavau už vieną iš tų žmonių, kuris yra taryboje. Kadangi pažįstu tą žmogų kaip verslininką, juo labai pasitikiu“, – sakė SPA paslaugas teikiančių „Kristalų namų“ savininkė ir tarybos narė G. Rimkutė-Merčaitienė.
Tačiau ji išsakė nuogąstavimus, kad šiai tarybai gali rūpėti tik savas kiemas, tik labai siauras interesų ratas.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinio direktoriaus Rimanto Šidlausko komentaras:
„Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją, vienijančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių rūmus bei daugiau nei 1500 verslininkų ir įmonių visoje Lietuvoje, pastaruoju metu nemaloniai stebina Alytaus miesto valdžios sprendimai.
Metų pradžioje Alytaus miesto savivaldybės taryba nusprendė pakeisti Alytaus miesto verslo plėtros koordinavimo tarybos sudėtį. Iki tol šią Vytauto Grigaravičiaus vadovaujamo miesto verslui padedančią ir jo problemas sprendžiančią bei valdžiai patariančią tarybą sudarė įvairios verslininkų organizacijos (pavyzdžiui, Alytaus regiono buhalterių asociacijos atstovas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Alytaus krašto pramonininkų asociacijos atstovas; Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas; Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas; visuomeninės organizacijos Alytaus krašto verslininkų asociacijos atstovas ir t.t.) bei įvairių institucijų atstovai.
Nežinia, ar dėl girdimos griežtos kritikos, ar dėl nenoro spręsti verslininkų keliamų problemų, kurių Alytuje apstu, miesto valdžia verslo plėtros tarybą sumanė sudaryti teritoriniu principu: verslo atstovai parinkti (būtent parinkti, o ne išrinkti) iš skirtingų miesto gatvių ir rajonų, kuriuos neva delegavo ten įsikūrę verslo atstovai.
Nėra žinoma, kaip Alytaus verslininkai skirtingose gatvėse buvo apklausti, kas delegavo dabartinius tarybos narius. Vietos įmonių vadovai baksnoja pirštu į tokius pavyzdžius, kai naujoje verslo taryboje atsirado ir dabartinio mero bendražygiai, politikai, esantys miesto tarybos nariais.
Asociacijai, atstovaujančiai ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams, kurių nariai yra ne viena stipri Alytaus įmonė, kyla pagrįstas klausimas, kodėl asocijuotos verslo struktūros, kurias centrinė valdžia, Vyriausybė pripažįsta socialiniais partneriais, tampa nereikalingos Alytaus miesto politikams. Tiek pasaulyje, tiek ir mūsų šalyje įprasta, kad verslininkai buriasi į bendruomenes ir tam, kad kartu veikdami rastų bendrus naudingus sprendimus tiek verslui, tiek gyventojams, tiek valdžiai.
Kaip pagrindines problemas dabar identifikuos teritoriniu pagrindu paskirti atstovai, verslui lieka neaišku.
Žinoma, gal su lojaliais miesto valdžiai verslininkais pagaliau susitiks ir už verslo reikalus atsakingas vicemeras, kuris iki šiol per keletą metų nerado progos pasitarti su verslo plėtros taryba, kurioje buvo pramonininkų, prekybininkų, darbdavių konfederacijos ir kitų Lietuvoje pripažintų verslo organizacijų atstovų.
Gal ir būtų galima pateisinti Alytaus valdžios nenorą kalbėtis su verslu, jei miestas klestėtų.
Vis dėlto, kaip rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indeksas, Alytus 2016 m. užėmė priešpaskutinę vietą tarp didžiųjų Lietuvos miestų, tūkstančiui gyventojų tenkantis veikiančių subjektų skaičius 2015 metais buvo mažiausias Lietuvoje, o emigracijos mastai pastaraisiais metais yra vieni didžiausių.
Vertinant šiuos faktus labai keistai atrodo Alytaus politikų nenoras priimti minėtų stiprių organizacijų, turinčių ilgametę patirtį, kompetenciją, pagalbą, negirdėti patarimų ir atsiriboti nuo kiek griežtesnės kritikos dėl nesprendžiamų mieste problemų, sunkinančių verslo plėtrą.
Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų politikai bendradarbiauja verslo tarybų formatu su asocijuotomis verslo struktūromis, ten yra girdimas įmonių atstovų balsas, pasiūlymai, randami visiems naudingi sprendimai. Deja, Alytuje kažkodėl išskirtinai sudaromos dirbtinės kliūtys tiek Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, tiek kitų organizacijų nariams padėti spręsti verslo problemas.
„Mes disponuojame priešingais duomenimis“
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjos Modestos Tarasauskienės komentaras:
„Šiemet „Versli Lietuva“ Alytų išrinko versliausia savivaldybe, o banko „Citadele“ tyrimo duomenimis, Alytus padarė didžiausia pažangą mažinant verslo kliūtis ir skatinant verslumą. Alytuje veikia bendradarbystės centras „Spiečius“, kurio tikslas – skatinti smulkųjį, intelektinį verslą.
Kalbant apie investicijas, Alytus tikrai atsilieka nuo didžiųjų miestų, bent remiantis turimais Statistikos departamento 2015 m. duomenimis.
2016 ir 2017 metais dėmesys, skirtas pramonės parko plėtrai ir naujų investuotojų paieškai, davė rezultatus.
Buvo pasirašytos investicinės sutartys su bendrovėmis „Laukgusta“, „Saukesta“ (ši įmonė jau pradėjo savo veiklą ir iki 2017 m. spalio 1 d. į sklypą jau investavusi 950 tūkst. eurų), su „Glass LT“ ir „Kauno Grūdais“.
Šiemet pasirašytos sutartys su bendrovėmis „Vektrona“, „Juodas medis“, „Luxe pools“. Taip pat planuojama, kad šių metų pabaigoje arba 2018 m. sausį bus pasirašyta investicijų sutartis su „Sofa Brands“.
Kristina Zdanavičienė Alytaus miesto savivaldybei yra pateikusi patalpų paskirties keitimo projektą. Savivaldybės specialistai, patikrinę projektą, pateikė projektuotojui pastabas, į kurias iki šiol nebuvo atsakyta. Pastabos susijusios su Statybos techniniu reglamentu (STR). Viena iš pastabų buvo ta, kad, vadovaujantis STR, norint pakeisti patalpų paskirtį, reikalingi visų pastato bendraturčių sutikimai. Šie sutikimai prie projekto nebuvo pateikti. Moteris gali kreiptis į savivaldybės administraciją ir darbuotojai suteiks jai visą reikalingą informaciją, tačiau tiesioginės įtakos Lietuvoje galiojantiems teisiniams aktams savivaldybė daryti negali.
Nauja Alytaus miesto verslo koordinavimo taryba išrinkta remiantis 2017 m. kovo 30 d. miesto tarybos sprendimu Nr. T-104. Jame numatyta miesto verslo plėtros koordinavimo tarybą sudaryti teritoriniu principu iš deleguotų atstovų. Šis pakeitimas atsirado po diskusijose su verslininkais išsakytų įžvalgų, kad ankstesnėje verslo plėtros taryboje verslo atstovų buvo mažuma – verslui atstovavo politikai (6 dabartiniai tarybos nariai), biudžetinių įstaigų vadovai ir vos keli kiti asmenys.
Asocijuotos struktūros vienija labai nedidelę dalį verslo atstovų mieste – dėl neįvardijamų priežasčių verslo atstovai struktūrose dalyvauja neaktyviai, pavyzdžiui, Alytaus krašto verslininkų asociacija vienija vos 100 iš 1600 realiai veikiančių smulkių įmonių, Vilniaus pramonės ir prekybos amatų rūmų Alytaus filialas – apie 55 įmones. Tuo pat metu jos turi pakankamai svertų dalyvauti priimant sprendimus ir juos inicijuoti. Naujoje taryboje iš 8 narių 3 atstovai yra iš įmonių – asocijuotų struktūrų narių: „Astros“, „Maristikos“ ir „Lankavos“, t. y. vykdant apklausą asocijuotų struktūrų vadovai ar atstovai galėjo būti siūlomi ir buvo pasiūlyti.
Naujoji verslo koordinavimo taryba išrinkta balsavimo būdu. Balsavimas vyko elektroniniu paštu dviem etapais: kvietimas siūlyti kandidatą ir balsavimas už pasiūlytus kandidatus. Balsavime dalyvavo konkrečių verslo zonų atstovai – visi norintys balsuoti Alytaus miesto verslininkai. Daugiausia balsų surinkę verslininkai paskirti taryboje atstovauti savo geografinei zonai.
