Privačių asmenų – Olego Filio ir Ernesto Bernio kontroliuojamas bankas ABLV turėjo nemenkų ambicijų: be daugelio antrinių įmonių, veikė jo skyrius Liuksemburge, buvo atidaryta atstovybė net ir Honkonge.
Tačiau tarptautiniai ryšiai pakirto paties banko pamatus.
Šį mėnesį JAV Iždo departamentas pranešė įvesiąs jam sankcijas dėl ryšių su Šiaurės Korėja bei kitų neteisėtų operacijų.
Sunkiausias sprendimas
Iš ABLV ėmė trauktis indėlininkai. Jie suspėjo atsiimti 600 mln. eurų, kol Europos centrinis bankas (ECB) uždraudė latviams vykdyti bet kokias operacijas.
Per savaitę ABLV savininkams nepateikus deramo veiklos atkūrimo plano, ECB rekomendavo Latvijos priežiūros institucijoms banką likviduoti.
Tačiau kredito įstaigas prižiūrinčios Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) sprendimo laukti neteko, nes vakar patys akcininkai nutarė baigti veiklą.
„Tai buvo sunkiausias sprendimas mano gyvenime, nubraukęs 25 darbo metus ir ištrynęs dar vieną banką iš Latvijos žemėlapio. Atsižvelgdami į anksčiau Latvijoje buvusius bankrotus ir likvidavimus manome, jog toks sprendimas tinkamiausias.
Banko padėtis yra puiki, todėl turime pasirūpinti kiekvienu klientu ir užtikrinti jų teises“, – paskelbė ABLV valdybos pirmininkas Ernestas Bernis.
Panikos ženklų nėra
Likvidatorių skirs FKRK, kuri per penkias dienas turi parengti, o per 30 dienų – patvirtinti likvidavimo planą.
Savo ruožtu indėlininkams iki 100 tūkst. eurų siekiančios sumos bus grąžintos iš Indėlių garantijų fondo, kuris vėliau pinigus atsiims iš ABLV.
Todėl panikos nekėlė nei FKRK vadovai, kurie jau buvo užsiminę apie tokį scenarijų, nei šalies valdžios atstovai.
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch“ pranešė, jog Latvijai jokių grėsmių sumažinti reitingą nėra, nes vieno banko krizė netapo sistemine.
Kai kurių ekonomistų nuomone, tai turės daug įtakos visam šalies ūkiui.
Antai analitikos centro „Certus“ ekspertas Viačeslavas Dombrovskis portalui delfi.lv sakė, jog ABLV valstybei kainuos 2280 prarastų darbo vietų ir apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto, nes šio banko indėlis į finansinių paslaugų eksportą buvo svarus.
Jau paskelbta, kad bus stabdoma ir verslo kvartalo „New Hanza“ Rygoje plėtra, nes ABLV buvo šio projekto sumanytojas ir finansuotojas.
Į šiuolaikišką kvartalą ketinta investuoti apie milijardą eurų.
Banką buvo pamėgę rusai
ABLV, kuris anksčiau vadinosi „Aizkraukles banka“, turėjo pritraukęs daug vadinamųjų ne rezidentų – trečiųjų šalių piliečių bei įmonių – lėšų.
Iš viso Latvijos bankų sistemoje ne rezidentų indėliai sudaro apie 8 mlrd. eurų nuo bendros 20 mlrd. eurų sumos.
Agentūros „Reuters“ teigimu, vietos reguliuotojai ir netgi ECB yra sutrikę – mat gali būti, kad ABLV likimas ištiks ir kitus bankus, dirbančius su daugiausia Rusijos piliečių valdomomis įmonėmis, registruotomis lengvatinių mokesčių zonose.
O jeigu Latvijos centrinis bankas ar FKRK imsis išsamesnio ne rezidentų sąskaitų valymo, tie keli milijardai iš šalies komercinių bankų gali greitai būti išpumpuoti.
E.Bernio nuomone, išnykus ABLV šie klientai ir taip gali pasitraukti iš Latvijos.
„Mes šioje srityje pirmavome ir ne rezidentus aptarnavome geriausiai.
Bet pasaulyje jie gali surasti ir kitų neblogų vietų – manau, kad dalis klientų nebeužsiims verslu Latvijoje“, – aiškino banko valdybos pirmininkas.
Suirutės toliau tęsiasi
ABLV likvidavimas nėra vienintelis skandalas, kilęs Latvijoje pastaruoju metu.
Neseniai šios šalies centrinio banko prezidentas Ilmaras Rimševičius apkaltintas daugiau nei 100 tūkst. eurų vertės kyšio prievartavimu.
Nors jis neatsisakė savo posto, kol kas nuo pareigų yra nušalintas ir atlyginimo jam nemokama.
Be to, I.Rimševičiui uždrausta išvykti iš šalies.
Apie I.Rimševičiaus ir jo aplinkos korupciją atvirai prabilo banko „Norvik“ savininkas Grigorijus Guselnikovas.
Savo ruožtu Latvijos banko vadovas pareiškė, kad „Norvik“ klaidino reguliuotojus ir gali netekti licencijos.
Anot Didžiojoje Britanijoje gyvenančio rusų kilmės asmens G.Guselnikovo, kuris su Latvijos valstybe bylinėjasi Pasaulio banko arbitraže, po tokių I.Rimševičiaus žodžių per savaitę iš banko buvo atsiimta 43 mln. eurų indėlių.
Beje, G.Guselnikovo šeima pradėjo tiesiogiai kontroliuoti Rusijoje veikiantį „Viatka Bank“, nors anksčiau tai buvo antrinė „Norvik“ įmonė. Mat taip šiam bankui nebebus taikomos ir ES normos, todėl jis galės, pavyzdžiui, pirkti „Sberbank“ obligacijas ar dirbti su Rusijos karo pramonės įmonėmis. („Db.lv“, LR)
