Parlamentarai didžiausias viltis deda į Europos Komisijos tyrimą, kuris iki šių metų pabaigos turėtų atskleisti nevienodos sudėties tų pačių ženklų produktų tiekimo į skirtingas Europos Sąjungos (ES) šalis mastą.
Komisijoje dirbantis Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius jos darbą pavadino „archeologiniais kasinėjimais“, o konservatorė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė piktinosi, kad Lietuva „eina iš paskos“, nors ir pripažino, kad komisija padarė viską, ką galėjo.
„Kai Junkeris (Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) – BNS) pasakė, kad yra problema ir neturi būti dvigubų standartų, tada pasijungėm. Pražiopsotas laikas, kad būtų tinkamai apginti Lietuvos vartotojai“, – BNS teigė parlamentarė.
K. Starkevičius apgailestavo, kad išvadose nėra siūlymo Lietuvai kreiptis į ES dėl dvigubos sudėties tų pačių prekių tiekimo įvairioms bendrijos valstybėms.
„Ar čia pačios šalys, prekybininkai, nori, ar tai gamintojų požiūris į jas yra kitas?“, – BNS kalbėjo K.Starkevičius.
Pasak komisijos, valstybinės institucijos nuo 2011 metų žinojo, kad į Lietuvą įvežama maisto produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo parduodamų kitose ES valstybėse, bet nesprendė šios problemos, todėl tinkamai neatliko savo funkcijų. Tačiau komisija nenustatė, kad į Lietuvą pateko maisto produktų, kurie kenktų sveikatai.
Komisija nusiteikusi pasiūlyti Vyriausybei 2019 metų biudžete numatyti lėšų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir kitų produktų) dvejopos kokybės tyrimams atlikti.
Parlamentarai žada įpareigoti Teisingumo ministeriją nustatytas aiškesnę nevyriausybinių vartotojų organizacijų finansavimo tvarką bei ragina ministeriją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą aktyviau bendradarbiauti su vartotojų asociacijomis sprendžiant dvejopos maisto produktų kokybės klausimą.
Komisija taip pat aptars, ar įpareigoti Vyriausybę parengti pataisas, kuriomis būtų atskirtos maisto kokybės privalomųjų reikalavimų nustatymo ir sankcijų taikymo už pažeidimus funkcijos, kurios dabar pavestos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai.
Parlamentinė komisija siūlo gamintojams arba platintojams ateityje papildomai paženklinti į Lietuvą įvežamus produktus ir kitus gaminius, jeigu jų sudėtis skirsis nuo originalių tokių pat produktų kitose šalyse.
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo, gamintojai turėtų įvertinti, „kaip jie galėtų ir ar iš viso įmanoma užtikrinti tokį informacijos pateikimą“.
Jo teigimu, „kol kas sunku prognozuoti“, ar pabrangtų prekės, jeigu jas reikėtų papildomai ženklinti.
L. Vilimas taip pat prognozuoja, kad dėl naujos tvarkos kai kurių produktų gamintojai į Lietuvą gali nebetiekti, nes išaugs jų savikaina.
„Klausimas, kas tuo (paženklinimu – BNS) pasirūpina – ar tiesiai gamintojas, ar distributorius, kuris užklijuos lietuvišką lipduką“, – BNS tvirtino L. Vilimas.
„Ir kaip bus užtikrinta kontrolė, kad net jeigu ta informacija yra nurodyta, kad kažkuo skiriasi, kokios institucijos ir kaip tai turėtų patikrinti,“ – pridūrė L. Vilimas.
Seimas spalį sudarė šią komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai. Tyrimą ji turi baigti iki pavasario sesijos, kovo 10-osios.
Tyrimas pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai rugpjūtį paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Po tyrimo gamintojai teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.
Autorė: Sniegė Balčiūnaitė
